Pasitenkintų ir įnirtingu pasipriešinimu
Po triumfo dramatiškoje pusfinalio dvikovoje su Argentinos komanda 76:71 serbai, laukdami, kol pajudės juos iš arenos į viešbutį vežantis autobusas, šėlo taip, lyg Rygoje jau būtų atlikę svarbiausius savo darbus.
Vis dėlto naivu manyti, kad iš kartos į kartą perduodamu kovingu charakteriu garsėjantys Serbijos krepšininkai pasitenkins sidabriniais apdovanojimais, nors prieš paskutinį mūšį dėl čempionų titulo D. Mijatovičius stengėsi sudaryti būtent tokį įspūdį.
„Tikrai nebūtų sunku susitaikyti su pralaimėjimu lietuviams. Sekmadienį aš tiesiog noriu aikštelėje pamatyti savo komandos valią, charakterį ir pastangas“, - kalbėjo serbų treneris.
Lietuvos ir Serbijos komandų keliai Rygoje jau buvo susikirtę: antro pirmenybių etapo varžybose Kazio Maksvyčio auklėtiniai buvo pranašesni 71:54.
„Tas rungtynes pradėjome labai blogai, pernelyg „minkštai“ gynėmės. Ką turėsime daryti kitaip finale? Svarbiausia užduotis mums bus sustabdyti Joną Valančiūną“, - pažymėjo D. Mijatovičius.
Viliasi atlaikyti priešininkų sirgalių spaudimą
Rungtynėse su argentiniečiais serbai surado savo J. Valančiūną – 25 taškus surinkusį ir komandą į priekį tempusį atakuojantį gynėją Bogdaną Bogdanovičių.
197 cm ūgio aštuoniolikmetis Belgrado „Partizan“ klubo atstovas, jau turintis ir žaidimo Eurolygoje patirties, reabilitavosi po blankaus pasirodymo ketvirtfinalyje, kuomet į australų krepšį neįmetė nė taško.
„Geriausiai žaidžiu tada, kuomet esu įpykęs“, - šyptelėjo B. Bogdanovičius, kurį Argentinos ekipos atstovai pavadino pagrindine savo nesėkmės priežastimi.
Prieš finalinę dvikovą su lietuviais sportinio pykčio Serbijos žaidėjams turėtų netrūkti: praėjusiais metais būtent Lietuvos komanda po permainingų įvykių Vilniaus „Siemens“ arenoje palaidojo serbų viltis žaisti Europos jaunių (iki 18 metų) čempionato finale.
„Žinau, ką reiškia pralaimėti pusfinalyje ir paskutinę čempionato dieną kovoti tik dėl bronzos medalių, todėl esu laimingas, kad šįkart to išvengėme“, - teigė B. Bogdanovičius, DELFI prisipažinęs, kad vis dar gyvai atsimena kiekvieną mačo su Lietuvos rinktine Vilniuje sekundę.
- Pusfinalio dvikovoje su Argentinos krepšininkais pirmaujanti komanda keitėsi net 19 kartų. Toks trileris turbūt išsunkė visas jūsų jėgas? - DELFI paklausė B. Bogdanovičiaus.
- Rungtynės išties buvo labai sunkios. Laimėjome pirmiausia dėl savo energijos, kurios negailėjome. Tai buvo esminis faktorius.
- Beliko tik vienos rungtynės ir paskutinis varžovas – Lietuva.
- O taip... Praėjusiais metais pralaimėjome lietuviams Europos čempionato pusfinalyje. Pirmavome gal 20 taškų, iki mačo pabaigos buvo likusios 5 minutės, ir tuomet staiga išsigandome ir nustojome žaisti. Pralaimėjome 1 tašku...
- Ką ketinate daryti, kad pasaulio čempionato finalo pabaiga būtų kitokia?
- Pirmiausia turime atlikti Lietuvos ekipos žvalgybą ir išanalizuoti lietuvių žaidimą, o tuomet aikštėje atiduoti viską, ką turime.
- Matėte, kas dėjosi Rygos arenos tribūnose, kuomet kitame pusfinalio susitikime lietuviai įveikė rusus. Sekmadienio vakarą jūsų laukia rimtas psichologinis išbandymas?
- Taip, bet mes jau esame tai patyrę. Blogiau nei pernai Vilniaus „Siemens“ arenoje, kur prieš mus „sirgo“ gal 5 tūkstančiai aistruolių, čia, Rygoje, vis tiek būti neturėtų. Gerai įsiminėme šią pamoką, kuomet Europos čempionato pusfinalyje iššvaistėme 20 taškų persvarą.
