Nori apsidrausti nuo pinigų vogimo
Savivaldybės užsakymu atliktoje galimybių studijoje rekomenduojama skelbti tarptautinį konkursą ir išrinkti bendrovę, statysiančią bei prižiūrėsiančią Nacionalinį stadioną pagal viešo ir privataus sektoriaus partnerystės (PPP) modelį.
„Iš viso susidomėjusių yra daugiau nei dešimt. Trys kompanijos domisi tikrai rimtai ir turi interesą padėti Lietuvai išspręsti šitą klausimą. Jų atstovai jau ne vieną kartą buvo atvykę, inžinieriai atliko stadiono matavimus“, – tikino R. Adomavičius.
Pasak jo, stadiono Šeškinėje statybos truktų pusantrų metų. Nedelsiant pradėjus reikiamas procedūras, projektą užbaigti esą būtų galima dar 2013-ais.
Pagal pasiūlytą modelį, privatus stadiono operatorius finansuotų statybas iš savo lėšų, o valstybė jas grąžintų per 22 metus, pradedant nuo 2015-ų. R. Adomavičius teigė kol kas negalintis pasakyti, kokio dydžio būtų metinė valstybės įmoka.
„Einant šiuo keliu būtų išspręstas svarbiausias klausimas, neraminantis daugelį: kiek pinigų buvo „nuplauta“ į šalį statant šį stadioną? Šiuo atveju pinigus valdys tie, kurie patys investuos, ir jokios politinės organizacijos ar veikėjai negalės daryti įtakos“, – aiškino R. Adomavičius.
Primename, kad valstybė iki 2009 metų, kuomet nutrūko statybų darbai, į Nacionalinio stadiono nešančias konstrukcijas jau investavo beveik 120 mln. litų.
Žada aukso kalnus ir marias turistų
Stadiono galimybių studijoje siūloma pakoreguoti pirminį projektą, panaudojant jau suręstas konstrukcijas. Vietoje arkos laikomo tentinio stogo numatoma įrengti stacionarų slankiojantį stogą ir sumažinti bendrą žiūrovų vietų skaičių iki 19 tūkst.
Daugiafukciniame komplekse taip pat planuojama statyti dengtą futbolo ir lengvosios atletikos maniežą, treniruočių aikštę, sporto sales, baseiną, viešbutį ir administracines patalpas. Vilniaus savivaldybė norėtų komplekse sutelkti po miestą išsibarsčiusias sporto mokyklas.
R. Adomavičius Nacionalinį stadioną vadino valstybės prestižo reikalu ir aiškino, kad įgyvendintas projektas ne tik atneštų socialinės naudos ir skatintų turizmą, bet ir turėtų ekonominį efektą.
Remiantis galimybių studija, per metus komplekse turėtų vykti iki 55 renginių, pritrauksiančių per 600 tūkst. žiūrovų. Esą tiesioginės biudžeto pajamos iš Nacionalinio stadiono veiklos per 25 metus sudarytų apie 250 mln. Lt. Be to, statybų metu į valstybės biudžetą mokesčių pavidalu neva grįš nuo 67 mln. Lt iki 132 mln. Lt.
Tiesa, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos, kuriai atnaujinta Nacionalinio stadiono statybų vizija buvo pristatyta trečiadienį, nariai suabejojo, ar tokie skaičiai yra ekonomiškai pagrįsti.
Stato nuo sovietmečio
Nacionalinis stadionas pagal architekto Algimanto Nasvyčio projektą buvo pradėtas statyti dar 1987 metais. Planuota, kad tai bus pagrindinis šalies stadionas, turintis apie 30 tūkst. sėdimų vietų, o statybos bus užbaigtos per šešerius metus.
Vis dėlto 1993-ais arenos statybos buvo užkonservuotos. Iki to laiko spėta pastatyti stadiono požeminę dalį, sumontuoti tribūnų rėmų pamatus ir dalį tribūnų rėmų.
2007 metų spalį – praėjus metams po to, kai Vyriausybė pripažino stadioną Šeškinėje nacionalines svarbos sporto objektu – po neskelbiamų derybų su bendrove „Veikmė“ ir statinio statybos valdytoju „Vilniaus kapitaline statyba“ pasirašyta statybos sutartis ir pradėti darbai.
Vis dėlto 2009 metų lapkritį Aukščiausiasis Teismas šią sutartį pripažino niekine ir pasirašyta neteisėtai. Sutrikusio valstybinio finansavimo pristabdytos statybos galutinai įstrigo, o Vilniaus savivaldybei pavesta parengti galimybių studiją dėl stadiono ateities.
