Per žingsnį nuo nelaimės
Keturi stadiono apšvietimo bokštai buvo pastatyti dar 1978 metais. Du bokštai yra 65 metrų aukščio, kiti du kiek žemesni - 59 metrų.
Nuo pastatymo apšvietimo bokštai nebuvo kapitaliai remontuoti.
Ekspertų išvadose konstatuojama, kad „bokštų būklė nuolat blogėja, gresia jų griūtis. (...). Tolimesnis šių statinių naudojimas, nepašalinus jų avarinės būklės požymių, yra pavojingas“.
Taip pat išvadose rašoma, kad „konstrukciniai sujungimų mazgai turi neleistinų defektų: mazgų suvirinimo siūlėse yra plyšių“. Šios išvados buvo pateiktos prieš pustrečių metų, o šiuo metu bokštų būklė dar labiau pablogėjo.
Ekspertai rekomenduoja nuvalyti visas virintines siūles bei jas iš naujo pervirinti. Iš viso reiktų pervirinti apie 1 km siūlių. Taip pat reiktų perdažyti bokštus bei atlikti kitus būtinus darbus.
Skaičiuojama, kad bokštų remontui reiktų apie 250 tūkst. litų
Beje, dar 2004 metais atlikus bokštų ekspertizę nustatyta, kad jau tuomet bokštai buvo gerokai paveikti korozijos, o siūlėse apstu plyšių. Iki 2010 metų, kuomet buvo atlikti kiti tyrimai, jokie remonto darbai nebuvo atlikti, o bokštų būklė tapo kritinė ir pavojinga.
Savivaldybė rodo špygą
2010 metais gavus ekspertų išvadas S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis kreipėsi į Kauno savivaldybę, prašydamas skirti lėšų bokštų remonto darbams. Tuomet sulaukta neigiamo atsakymo.
Tokia pati situacija pasikartojo ir 2011 metais. Panašu, kad niekas nesikeis ir šiemet.
„Ne, nenumatyta“, - toks trumpas buvo Kauno savivaldybės finansų skyriaus vedėjo Algimanto Lauciaus atsakymas į klausimą, ar šių metų Kauno savivaldybės biudžete numatyta lėšų bokštų remontui.
A. Laucius DELFI taip pat teigė, kad dėl mažėjančio biudžeto šiemet „lėšų nebus skirta ir kitiems svarbiems objektams“.
Planuojama, kad šiemet Kauno miesto biudžetas sieks apie 730 mln. litų. tai yra 100 mln. litų mažiau, nei pernai.
Kauno vicemeras, kuruojantis sporto klausimus Stanislovas Buškevičius, tai pat neslėpė žinąs apie tragišką bokštų būklę. Jis V. Snarskiui net siūlė kreiptis į civilinės saugos specialistus bei kalba net apie galimą stadiono uždarymą.
„Jei stadionas nesaugus - reikia jį uždaryti. Gal taip bus atsižvelgta į problemas“, - DELFI teigė S. Buškevičius.
Tuo tarpu Kauno meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad ir patys sporto centro vadovai turėtų rodyti iniciatyvą bei pagal galimybes spręstų problemą.
„Miesto biudžetas sumažėjo 100 mln. litų. Aš juk negaliu pinigų prispausdinti. nežinau, kodėl stadiono vadovai žiūri tik į savivaldybę. Galėtų ir patys rengti investicinius projektus, sekti ES paramos“, - DELFI sakė A. Kupčinskas.
Mero teigimu, šiemet S. Dariaus ir S. Girėno sporto centrui bus skirta apie 0,5 mln. litų. Centras šias lėšas panaudos savo nuožiūra.
Bijo audrų
Praėjusią savaitę V. Snarskis kritinę apšvietimo bokštų būklę pristatė Kauno savivaldybės švietimo ir sporto komiteto nariams. Vėliau klausimas buvo persiųstas Biudžeto ir finansų komitetui.
„Su baime laukiame audrų ir tikimės, kad bokštai išlaikys. Be to, šalia stadiono yra Lietuvos kūno kultūros akademija. Jei bokštai griūtų – būtų labai skaudžios pasekmės“, - DELFI teigė V. Snarskis.
Apie bendrus planus atnaujinti stadioną skelbė Kauno savivaldybė ir Lietuvos futbolo federacija (LFF), tačiau darbai įstrigo jau ties techninio projekto rengimu.
