Kaip DELFI jau rašė, penkiakovininką ieškoti naujos veiklos privertė susidėvėjusi kairiojo kelio sąnario kremzlė. Norint pratęsti sportininko karjerą, A. Zadneprovskiui buvo būtina eilinė kojos operacija, po kurios reabilitacija būtų užsitęsusi maždaug metus.
Senos traumos palikimas privertė vilnietį palikti ir tarnybą sostinės raitojoje policijoje bei išeiti į pensiją. Nuo praėjusios liepos varžybose nebedalyvaujantis A. Zadneprovskis nutarė pasukti į politiką ir išmėginti laimę kitų metų vasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose. Penkiakovininkas balotiruosis į Vilniaus miesto tarybą.
„Pribrendo laikas pasakyti visuomenei, kad jau baigiau profesionalaus sportininko karjerą. Tačiau tai nereiškia, jog apskritai atsisveikinu su sportu. Didžiąją savo gyvenimo dalį siejau su sportu, todėl ir ateityje liksiu šalia jo“, – sunkiai tramdydamas emocijas kalbėjo A. Zadneprovskis.
– Kaip konkrečiai planuojate likti šalia sporto?
– Kaip žinote, dalyvausiu savivaldos rinkimuose. Kaip juose pasiseks, taip ir mėginsiu pagelbėti sportui. Kas bus, jei manęs neišrinks į miesto tarybą? Gyvensiu toliau, populiarinsiu sportą kitais būdais, treneriu eisiu dirbti.
– Galbūt treniruosite savo žmoną Laurą Asadauskaitę?
– Kodėl Laurą... (šypteli – DELFI). Yra daug gražaus, perspektyvaus jaunimo ir be Lauros. Ji turi savo trenerį, todėl galiu tik šį bei tą patarti jai, o lįsti į pasirengimo procesą tikrai neketinu.
– Baugu eiti į politiką?
– Tai – naujas gyvenimo etapas. Gal greičiau ne baugu, o įdomu. Žmonės, artimi sportui, būdami valdžioje gali bent atkreipti dėmesį į tai, kad sporto bazių situacija Vilniuje – apgailėtina. Sostinė tarp visų Lietuvos miestų yra aiški autsaiderė, ir dėl to tikrai gaila.
– Ko labiausiai ilgėsitės iš didžiojo sporto?
– Pergalių, kovos. Galbūt tai dar atrasiu politikoje. Negaliu pasakyti, kad skirtis su sportu gaila. Tai – netinkamas žodis. Juk sporto veikloje vis tiek dalyvausiu.
– Pasiryžti trauktis buvo labai sunku?
– Sprendimas tikrai buvo sunkus. Bet auga nauja karta, ir matau, kad dabar man varžytis su ja būtų sunku. Didelių pergalių turbūt nebebūčiau iškovojęs.
– Lietuvoje buvo ne vienas atletas, kuris, atsisveikinęs su sportu, vėliau dar kartą sugrįžo į didžiąsias arenas. Ar taip negali nutikti ir Jums?
– Ne. Esu save visiškai realizavęs, sveikatos resursų nebeturiu. Problema dėl kelio nėra vienintelė, be to, juk nejaunėju. Pats pajaučiau, kad man jau sunku treniruotis.
– Kas iš Lietuvos penkiakovininkų galėtų jus pakeisti?
– Tai akivaizdu. Justinas Kinderis, šiemet užėmęs trečią vietą pasaulio čempionate, parodė, kad bus gera pamaina man.
Svarbiausi A. Zadneprovskio pasiekimai
1997 metų pasaulio čempionatas – 3 vieta
2000 metų pasaulio čempionatas – 1 vieta
2001 metų Europos čempionatas – 1 vieta
2002 metų Europos čempionatas – 2 vieta
2004 metų pasaulio čempionatas – 1 vieta
2004 metų olimpinės žaidynės – 2 vieta
2006 metų pasaulio čempionatas – 3 vieta
2008 metų olimpinės žaidynės – 3 vieta
Ketvirtadienio vakarą Lietuvos penkiakovininkai iškilmingai uždarė šį sezoną.
