Į tėvynę šią savaitę grįžęs A. Novikovas antradienį gavo retą progą pajusti žaidimo skonį: nors draugiškose rungtynėse Vilniuje Lietuvos jaunimo rinktinė pralaimėjo vietos VMFD „Žalgirio“ klubui 0:2, Sandraugos taurės varžyboms besirengiančios ekipos vyriausiasis treneris Vitalijus Stankevičius 21-erių atakuojantį saugą pavadino bene geriausiu mačo žaidėju.
„Labai džiaugiuosi, kad Arvydas yra su mumis. Jis dega noru parodyti savo gerąsias savybes ir šiandien aikštėje buvo vienas ryškiausių futbolininkų. Arvydas – pagrindinis mūsų komandos koziris“, – neslėpė V. Stankevičius.
Pats A. Novikovas atskleidė, kad vykti į Sandraugos taurės varžybas nusprendė tikėdamasis padaryti įspūdį turnyrą stebėsiantiems Rusijos klubų žvalgams.
„Man Sandraugos taurės turnyras – geras šansas parodyti save Rusijoje. Gal kas nors pastebės mane, pateiks pasiūlymą „Hearts“, ir išvažiuosiu į kitą komandą“, – aiškino „Hearts“ ekipoje progų pasireikšti beveik nesulaukiantis lietuvis, verslininko Vladimiro Romanovo valdomam klubui atstovaujantis nuo 2008 metų.
– Su Škotija daugiau nebesiejate savo ateities? – paklausėme A. Novikovo
– Škotijos futbolas, paremtas fizine jėga, man nelabai patinka. Manau, Rusijoje pritapti man būtų lengviau, kadangi ten daugiau dėmesio skiriama perdavimams, technikai.
– „Hearts“ klubas sutiktų jus išleisti?
– Viskas priklausytų nuo to, kiek už mane užsiprašytų ponas Romanovas. Mano kontrakte nėra nustatytas joks konkretus išpirkos mokestis.
– „Hearts“ ekipos žaidėjai gruodį grasino imtis teisinių priemonių prieš klubą dėl nuolat vėluojančių atlyginimų. Ar komandos lietuviai taip pat prisidėjo prie kolegų akcijos?
– Aš nieko nedariau ir nieko nežinau. Galiu pasakyti tik tiek, kad dabar dėl atlyginimų viskas susitvarkė.
– Jaunimo rinktinėje imatės daug iniciatyvos. Ar nesunku būti lyderiu, kai klube beveik nerungtyniaujate?
– Tikrai sunku. Jaučiu, kad trūksta žaidybinės praktikos, fizinio pasiruošimo. Bet nieko, priprasiu. Sandraugos taurės turnyre per aštuonias dienas turėsime sužaisti šešis mačus – po kelių pirmųjų gal jau jausiuosi normaliai.
– Trečiadienį paaiškės naujo Lietuvos suaugusiųjų rinktinės stratego pavardė. Jums teko dirbti su abiem pagrindiniais pretendentais: Csaba Laszlo ir Valdu Ivanausku. Galėtumėte palyginti šiuos specialistus?
– Kai C. Laszlo treniravo „Hearts“, buvau dar labai jaunas ir tesužaidžiau porą rungtynių pagrindinėje komandoje. Taip ir nesupratau, koks jis treneris, nes kartu dirbome labai trumpai. O V. Ivanauskas treniravo jaunimo rinktinę, kurioje žaidžiau ir aš. Man jis visai patiko. Bet negaliu pasakyti, kurio trenerio labiau norėčiau.
