Futbolo šventė Europoje artėja prie pabaigos, tačiau dar reikės išsiaiškinti čempionato nugalėtoją. Ispanijos ir Italijos rinktinės šiame čempionate susitiks antrą kartą. Pirmajame susitikime grupių etape italai ir ispanai pasidalino po tašką.

Ispanijos rinktinė šiame čempionate nežaidžia geriausio futbolo, tačiau iki finalo nužygiuoti sugebėjo netgi atrodydami blankiai. Ispanai dažniausiai dominuoja aikštėje, kontroliuodami kamuolį daugiau nei 60 proc. žaidimo laiko, tačiau progų sukuria nedaug.

Italija tapo bene didžiausia žemynų pirmenybių staigmena ir turbūt niekas prieš čempionatą negalėjo pasakyti, kad „Azzuri“ nužygiuos taip toli. Italai, kaip ir jų oponentai, mėgsta daug kontroliuoti kamuolį, pasižymi stipriu aikštės viduriu.

Kelias į finalą

Čempionatą ispanai pradėjo būtent su Italijos rinktine, kuomet „Azzuri“ buvo išsiveržusi į priekį, tačiau Cesco Fabregaso įvartis išsaugojo „La Roja“ tašką ir išgelbėjo nuo prasto čempionato starto. Vėliau Vicente del Bosque treniruojama ekipa nepaliko vilčių Airijos futbolininkams ir sutriuškino juos rezultatu 4 – 0, o paskutinėse grupės varžybose ispanai vargo su kroatais, tačiau pastariesiems atvėrus užnugarį pavyko pralaužti jų gynybą ir vienintelis Jesuso Navaso įvartis leido keliauti į kitą varžybų etapą.

Ketvirtfinalyje Ispanijos rinktinei teko kaimyninės Prancūzijos išbandymas. Gera rungtynių pradžia ir įmuštas Xabi Alonso įvartis leido ispanams daugiau žaisti su kamuoliu pernelyg nežiūrint į varžovų vartus ir taip neleisti atakuoti varžovams. Tas pats Xabi Alonso rungtynių pabaigoje realizavo 11 metrų baudinį, savo 100-ąsias rungtynes rinktinėje pažymėdamas dubliu, bei išvedė savo ekipą į pusfinalį.

Pusfinalyje laukė dar vieni kaimynai – portugalai. Šiose rungtynėse Ispanijos futbolininkams sunkiai sekėsi žaisti savo trumpais perdavimais grįsta futbolą, todėl Portugalijos rinktinė turėjo neblogų šansų atsidurti finale. „La Roja“ vargo su varžovais visas rungtynes, tačiau 90 minučių jose neužteko ir komandos žaidė pratęsimą. Jame žymiai aktyviau žaidė ispanai ir turėjo neblogų šansų pasižymėti, tačiau to padaryti nepavyko ir komandos stojo mušti 11 metrų baudinius. Baudinių serija sėkmingiau susiklostė Vicentes del Bosque vadovaujamiems ispanams ir sėkmingas paskutinis Cesco Fabregaso įvartis garantavo vietą finale.

Po lygiųjų su ispanais, Italija grupėje susitiko su kroatais. Tuomet „Azzuri“ buvo išsiveržę į priekį, tačiau Mario Mandžukičiaus įvartis neleido Cesare Prandelli ekipai iškovoti trijų taškų ir kas pateks į ketvirtfinalį sprendėsi paskutinėse grupės varžybose, kuriose italai susitiko su ispanų sutriuškintais airiais. Tuomet pirmojo kėlinio pabaigoje Antonio Cassano išvedė „Azzuri“ į priekį, o Mario Balotelli įspūdingu smūgiu pačioje rungtynių pabaigoje užtikrino kelialapį į kitą varžybų etapą.

Ketvirtfinalyje italams teko D grupės nugalėtojų, Anglijos futbolininkų išbandymas. Didžiąją rungtynių dalį Italijos futbolininkai kontroliavo žaidimo tempą ir susikūrė labai daug progų, tačiau nei vienos iš jų išnaudoti nepavyko. Nei viena komanda per 90 minučių savo pranašumo neįrodė, todėl teko žaisti pratęsimą. Ten ir toliau pranašesni buvo Andrea Pirlo vedami italai, tačiau komandos ir toliau švaistė progas, todėl pusfinalio dalyvis buvo išaiškintas 11 metrų baudinių serijos pagalba. Nors atrodė, kad italai ją pralaimės po nesėkmingo Riccardo Montolivo smūgio, tačiau Ashley Cole‘o bei Ashley Youngo prasti smūgiai bei geras Gianluigi Buffono žaidimas išvedė „Azzuri“ į pusfinalį.

Pusfinalyje Cesare Prandelli vadovaujamai Italijos rinktinei teko susikauti su Joachimo Loewo vedamais vokiečiais, kurie viso turnyro metu žaidė solidžiai. Nors rungtynių favoritais buvo laikyti būtent jie, tačiau prasta gynyba ir puikus Mario Balotelli dublis pirmajame kėlinyje apvertė viską aukštyn kojomis. Vokiečiams atvėrus užnugarį, italai turėjo neblogų šansų užbaigti rungtynes anksčiau laiko, tačiau prastas progų išpildymas neleido to padaryti. Italai sėkmingai gynėsi iki rungtynių pabaigos, tačiau už žaidimą ranka baudos aikštelėje į Gianluigi Buffono vartus buvo paskirtas ir sėkmingai realizuotas 11 metrų baudinys. Vis dėlto, italai išsaugojo susikrautą pranašumą ir pateko į finalą.

Paskutiniai penki Ispanijos rinktinės rezultatai:

Portugalija 0 – 0 Ispanija
Ispanija 2 – 0 Prancūzija
Kroatija 0 – 1 Ispanija
Ispanija 4 – 0 Airija
Ispanija 1 – 1 Italija

Paskutiniai penki Italijos rinktinės rezultatai:

Vokietija 1 – 2 Italija
Anglija 0 – 0 Italija
Italija 2 – 0 Airija
Italija 1 – 1 Kroatija
Ispanija 1 – 1 Italija

Pastarieji tarpusavio susitikimai:

Ispanija 1 – 1 Italija (Europos čempionatas 2012)
Italija 2 – 1 Ispanija (Draugiškos rungtynės)
Ispanija 0 – 0 Italija (Baudinių serija 4 – 2) (Europos čempionatas 2008)
Ispanija 1 – 0 Italija (Draugiškos rungtynės)

Žaidėjų pasirinkimas

Vicente del Bosque ekipoje visi žaidėjai sveiki ir strategas gali naudotis visų futbolininkų pagalba. Ispanijos rinktinės startinė sudėtis pernelyg keistis neturėtų. Po blankaus Alvaro Negredo pasirodymo čempionato pusfinalyje tikėtina, kad „netikro“ puolėjo vietą aikštėje vėl užims Cescas Fabregasas. Kiti žaidėjai dėl savo vietos startinėje sudėtyje nerimauti neturėtų.

Italijos rinktinės gretose į rikiuotę turėtų grįžti dešiniojo krašto gynėjas Ignazio Abate ir jo kolega Christianas Maggio, kuris praleido pusfinalį dėl susirinktų geltonų kortelių. Neaišku, ar Cesare Prandelli norės rizikuoti Abate sveikata, tačiau spėjama, kad pastarasis grįš į aikštę vietoj Leonardo Bonucci, tuo tarpu Giorgio Chiellini užims jo vietą viduryje, o Federico Balzaretti užims sau įprastą vietą kairėje. Nei saugų, nei puolėjų grandyje pakitimų matyti neturėtume.

Andrea Pirlo ir Mario Balotelli - italų pergalės kalviai pusfinalio rungtynėse prieš Vokietiją.

Progozuojama startinė Ispanijos rinktinės sudėtis:

Casillas, Arbeloa RamosPique – Alba, Xavi – Busquets – Alonso, Silva – Fabregas – Iniesta.

Prognozuojama startinė Italijos rinktinės sudėtis:

Buffon, Abate – Barzagli – Chiellini – Balzaretti, Marchisio – Pirlo – De Rossi - Montolivo, Balotelli – Cassano.

Žaidėjų išsidėstymas ir taktinė kova aikštėje

Ispanijos futbolininkai aikštėje išsidėsto schema 4-3-3, tačiau Vicente del Bosque šiame čempionate beveik nesinaudoja tikrais puolėjais. Puolėjų vietas pasidalina atakuojantys saugai, todėl ispanų atakos dažniausiai rezgamos viduriu. Krašto gynėjai – A.Arbeloa ir J.Alba – kartais padeda atakuojantiems žaidėjams praplėsti varžovų gynybą, tačiau tai vyksta retai ir dėl to atsiveria spragos gynybos kraštuose. Ispanai atakuodami neišnaudoja viso aikštės pločio, todėl jiems kartais būna sunku prasibrauti pro sutankintą varžovų gynybą viduryje.

Cesare Prandelli savo žaidėjus aikštėje išrikiuoja išsidėstymu 4-3-1-2. Šioje schemoje nėra atakuojančių krašto žaidėjų, todėl Italijos rinktinės atakos, kaip ir jų varžovų, dažniausiai vyksta aikštės viduriu. Nors puolėjai kartais regzti atakas juda padėti į kraštus, tačiau tai nėra stiprioji italų pusė. Vidurio saugų grandis Italijos ekipoje būna sudaryta net iš keturių futbolininkų, todėl ekipa dažniausiai daugiau kontroliuoja kamuolį negu jų varžovai. Nors čempionatą italai pradėjo žaisdami schema 3-5-2, tačiau išsidėstymas 4-3-1-2 atvedė Cesare Prandelli futbolininkus į finalą, todėl jis keičiamas neturėtų būti.

Abiejų komandų stiprioji vieta – vidurio saugai. Abi rinktinės mėgsta ilgai laikyti kamuolį, todėl kova dėl aikštės vidurio šiame mače gali būti labai įdomi. Kadangi Ispanijos rinktinė praktiškai žaidžia net 6 saugais, o Italijos – keturiais, aikštės centre erdvių bus labai mažai, o atakuoti komandoms gali būti labai sunku. Italijos rinktinės žaidimui dažniausiai diriguoja Andrea Pirlo, tačiau prieš tokią tankią ispanų saugų liniją ir jų mėgstamą spaudimą jam gali būti labai sunku. Tuo tarpu ispanų gretose už kūrybą nėra atsakingas tik vienas žaidėjas. Tiek Davidas Silva, tiek Andresas Iniesta gali perimti šias pareigas iš Xavi, o kartais tam gali būti tinkamas ir puolėjų grandyje rungtyniaujantis Cescas Fabregas.

Vis dėlto, tikrų puolėjų nebuvimas komandoje gali pakišti Ispanijos rinktinei koją – ekipa susikuria mažai progų, atakos nėra tokios aštrios, kokios būna aikštėje rungtyniaujant tikriems puolėjams. Tačiau jeigu del Bosque nuspręstų į aikštę leisti tikrus puolėjus, ispanų atakos taptų daug aštresnės, kaip matėme rungtynėse su Portugalija, kai aikštėje po keitimo pasirodė Pedro ir kairysis kraštas tapo labai aktyvus. Tuo tarpu Italijos rinktinės puolėjai A.Cassano ir M.Balotelli rungtynėse su vokiečiais sužaidė puikiai ir Italijos rinktinė puolime problemų neturi.

Įdomūs faktai:

Ispanija bandys tapti pirmąja komanda istorijoje, kuriai pavyko laimėti tris turnyrus iš eilės (Europos čempionatai 2008, 2012 ir Pasaulio čempionatas 2010) ir kuriai pavyko apginti Europos čempionų titulą.

„La Roja“ tai bus ketvirtasis Europos čempionatų finalas (1964, 1984, 2008, 2012). Iš jų ispanai pralaimėjo tik vieną (1984 m.).

Vicente del Bosque treniruojama ekipa nėra pralaimėjus jau 19 oficialių mačų iš eilės ir atkrintamųjų stadijoje didžiuosiuose turnyrose laimėjo 9 pastarąsias rungtynes.

Ispanai per pagrindinį rungtynių laiką oficialiuose turnyruose prieš italus nėra laimėję nuo 1920-ųjų metų.

Italijos rinktinė dalyvaus trečiajame savo Europos čempionatų finale (1968, 2000, 2012). Iš jų „Azzuri“ laimėjo tik vieną (1968 m.).

Italai per pagrindinį rungtynių laiką laimėjo tik 2 mačus iš pastarųjų 8, tačiau vadovaujami Cesare Prandelli dar nėra patyrę pralaimėjimo oficialiose rungtynėse.

Mario Balotelli yra pirmasis italas, kuris pelnė 3 įvarčius vieno Europos čempionato metu.