DELFI specialioje spaudos konferencijoje ketvirtadienį J. Šuklinas sakė, kad dėmesys nevargina ir prisiminė savo kilmės istoriją.

Save laiko lietuviu

„Man buvo treji metai, kai šeima iš Rusijos (Glazovo, Udmurtijoje - DELFI) atvažiavo gyventi į Visaginą. Gyvenimo Rusijoje neprisimenu. Skaičiau komentaruose, kad esu ne lietuvis, mano rusiška pavardė - aš save laikau lietuviu. Gal nelabai gerai kalbu lietuviškai, bet visą gyvenimą atstovauju Lietuvai, atiduodu visas jėgas, kad po varžybų skambėtų Lietuvos himnas“, - DELFI kalbėjo Jevgenijus. - Turėjau problemą - jei mano pavardę rašo lietuviškai su „Š“ raide, tai užsienyje jie pakeičia ir parašo su „S“. Tai - ne mano pavardė, tad paprašiau, kad rašytų lotyniškai „SH“. Tarptautinėse varžybose pavardės lietuviškai nerašo. Kaip ir kiekvienas lietuvis mėgstu cepelinus...“

J. Šuklinas puikiai adaptavosi Lietuvoje ir čia jaučiasi gerai.

„Lietuvoje nesijaučiau svetimas, man čia labai gerai, planuoju ir toliau čia gyventi ir atstovauti Lietuvai. Palaikymą jaučiau ir skaitydamas interneto komentarus. Siūlė atstovauti Rusijai, Austrijai, JAV, tačiau atsisakiau. Rusai siūlė 10 tūkst. eurų atlyginimą per mėnesį, butą ir automobilį bei geras treniruočių sąlygas. Ne, minčių emigruoti nebuvo“.

Turi draugę, ketina prie ežero statyti namą, diktuoja irkluotojų aprangos madas

Olimpinis čempionas į irklavimą būdamas 10-ies metų atėjo kartu su sese, kuri šiuo metu gyvena JAV. Tačiau vienas sidabro medalininko atsakymas DELFI skaitytojoms turėjo nuliūdinti didele dalį jo gerbėjų.

„Turiu sesę, su ja pradėjau lankyti irklavimą, ji buvo Lietuvos čempionė, bet sportavo mėgėjiškai ir pasuko į mokslus, po universiteto baigimo išvyko gyventi į JAV. Turiu draugę, kuri iki olimpiados labai mane palaikė. Kol kas draugaujame, o kaip bus toliau, pamatysime“, - atviras buvo Jevgenijus. - Turėjau svajonę pasistatyti namą Visagine prie ežero, galvoju tą ir daryti“.

196 cm ūgio ir 90 kg svorio J. Šuklinas laisvalaikio beveik neturi, bet gal ir neatsisakytų dalyvauti viename TV šokių projektų.

„Gal ir neatsisakyčiau (juokiasi). Dar užsiimu kikboksu, žaidžiu rusišką biliardą ir groju akustine gitara. Pas mus visi Visagine sportininkai ir muzikantai. Patinka ir kitos sporto šakos - pasiruošime praverčia ir treniruotės bokso salėje, plaukimas baseine, slidinėjimas... Prieš 4-erius metus pasakiau draugui, kad metus laiko nevalgysiu po 20 val. Ši idėja tiek patiko, kad iki šiol laikausi tokio režimo“.

Interneto komentatoriai jau spėjo Jevgenijų pakrikštyti svajonių jaunikiu ir sekso simboliu. O jis, beje, buvo kanojininkų aprangos naujos mados pradininkas, kuris vairuoja „Mercedes“ automobilį.

„Aš galvoju, kad man dar iki tokių titulų labai trūksta“, - kuklinosi sportininkas. - O Karibų pirato skarelė ant galvos? Su skarele irkluoti patogu. Mes, lietuviai, įvedėme tokią madą kanojų irklavime. Dabar važinėju su E klasės „Mercedes“ automobiliu, bet ir BMW labai patinka“.

Planai ateičiai - jau sudėlioti

Lietuvos olimpietis tiksliai, kaip yrius kanale, rikiuoja savo ateities planus, kuriuose ir poilsis, ir dėmesys mokslams universitete, ir startai būsimose varžybose.

„Artimiausias planas - gerai pailsėti, atlikti reabilitaciją. Profesionalus sportas neišvengiamas be traumų, turiu keletą bėdų, jas ketinu per tą laiką išgydyti. Per atostogas turėsiu laiko dalyvauti sesijoje Mykolo Romerio universitete, kur studijuoju viešąjį administravimą.

Kitas sezonas prasideda tik pavasario pabaigoje, tad turiu pakankamai daug laiko, rimtesnės stovyklos prasidės gruodį, planuojame važiuoti treniruotis į Portugaliją. O iki tol reikia rengtis fiziškai, tobulinti techniką.

Kitąmet planuoju dalyvauti visose varžybose. Jose noriu varžytis maksimaliai, tam reikia rengtis psichologiškai. Šįmet neteko dalyvauti varžybose Lietuvoje - norėjau turėti mažiau startų iki olimpiados, kad nepavargčiau psichologiškai ir fiziškai, nes pagrindinis startas buvo olimpiada. Dėl to dalis sportininkų supyko, buvo nepatenkinti, kad su jais nesivaržau, ėmė kalbėti, kad bijau konkurencijos. Galiu nuraminti - tikrai nieko nebijau ir kitąmet startuosiu visur, kur tik galima ir viską visiems įrodysiu“, - prioritetus rikiavo kanojininkas.

Anot J. Šuklino, pragyventi Lietuvoje iš irklavimo - įmanoma.

„Pragyventi galima, bet visada norisi gyventi dar geriau. Gyvenu iš sportininkui mokamos stipendijos, ją gaunu už pasiekimus vieneriems metams, po jų reikia vėl rodyti rezultatus Europos ar pasaulio čempionatuose“

Puiki atmosfera olimpiniame kaimelyje

J. Šuklinas prisiminė, kad puikiai sutarė su kolegomis Londone.

„Mūsų olimpinis kanalas buvo toli nuo pagrindinio olimpinio kaimelio, ten gyvenome ir bendravome tik su draugais sportininkais iš kitų šalių. O kai po varžybų atvykome į pagrindinį, visi pasitiko, pasveikino, vakare gerai pasėdome su Aleksandru (Kazakevičiumi), Evaldu (Petrausku) ir Laura (Asadauskaite) - kitais medalininkais bei kitais sportininkais. Ypač gerai sutariu su Aleksandru, su juo buvome grupiokai ir kartu sėdėjome per paskaitas pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas - DELFI)“.

Pergales lemia sunkus darbas pratybose ir talismanai

J. Šuklinas neslėpė, kad rezultatus irklavimo kanale lemia sunkus darbas treniruotėse ir šeimos dovanoti talismanai.

„Treniruotės trunka nuo 1,5 iki 2 valandų. Būna dvi treniruotės „ant vandens“, o trečia - salėje. Taip kiekvieną dieną, tik trečiadieniais ir šeštadieniais turime po pusdienį poilsio. Įdegio paslaptis? Trys treniruotės per dieną šviečiant saulei ir pučiant vėjui į veidą tą padaro. Mes beveik visą dieną praleidžiame ant vandens. Mano ūgis ir svoris per didelis šiai sporto šakai - dauguma irkluotojų apie 185 cm, o svoris 85-90 kg. Mano ūgis 196 cm, o svoris žiemą būna 109 kg. Reikėjo truputį prieš (olimpinį) finalą numesti, kad lengviau valtis slystų.

Visada su manimi ant kaklo kabo grandinėlė - kai man buvo 6-eri, tėvai padarė iš savo vestuvinių žiedų ir uždėjo ant kaklo. Galima sakyti, kad tėvai visada su manimi. Antra grandinėlė ant rankos, kurią padovanojo sesuo. Valtį irkluoju su visa šeima“.

Po atimtos galimybės dalyvauti Pekino žaidynėse - ketino viską mesti

Ar po tokių milžiniškų krūvių, kai kurių neteisybių ir intrigų sporte nebuvo kilusi mintis, kada nors mesti irklavimą?

„Buvo minčių, kai prieš Pekino olimpiadą mane atrankoje diskvalifikavo, o kitos olimpiados reikėjo laukti 4-erius metus. Maniau, gal užtenka jau. Bet palaikė tėvai ir draugai. Kai sužinojau, kad negalėsiu dalyvauti Pekino žaidynėse, nusprendžiau dalyvauti Europos jaunimo čempionate ir studentų Universiadoje. Abiejuose čempionatuose laimėjau auksą. Tie medaliai grąžino pasitikėjimą savimi ir nusprendžiau sportuoti toliau“, - kalbėjo J. Šuklinas.

Atsisveikindamas su DELFI skaitytojais, olimpinis vicečempionas jiems dėkojo už gerus žodžius ir sakė, kad Lietuvoje norėtų pakeisti vieną dalyką.

„Labai ačiū Jums, už tokius žodžius, kurie motyvuoja ir toliau sportuoti, siekti pergalių. Jeigu pats esi laimingas, ta laimę norisi dalinti kitiems, todėl aš ir šypsausi. Jei galėčiau pakeisti vieną dalyką Lietuvoje, kas tai būtų? - Oras! Ačiū už daugybę klausimų, už palaikymą, sveikinimus. Žmonėms galiu palinkėti siekti savo tikslų - viskas šiame pasaulyje įmanoma“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1094)