Trečiadienio vakarą Londono olimpiniame baseine vykusiuose pusfinaliuose V. Janušaitis distanciją įveikė 2 min. 0,13 sek. Nuo asmeninio rekordo, pasiekto prieš metus, jis atsiliko 0,70 sek., bet dėl to nesigraužė.
„Šiek tiek pritrūko jėgų, bet apskritai esu patenkintas, nes užėmiau aukštesnę vietą nei praėjusioje olimpiadoje, ir pats rezultatas šiek tiek geresnis. Išvažiuosiu daugiau nei ramia širdimi. Pagerinti asmeninio rekordo nepavyko, bet sau keltą tikslą tikrai įvykdžiau, o patekti į finalą būtų be proto sunku. Plaukimas paskutiniu metu nuėjo labai toli į priekį, ir mes su juo tikrai nespėjame“, – pripažino veteranas.
Pekino žaidynėse jis užėmė 15-ą vietą, o 2004-ais Atėnuose buvo septintas.
– Kodėl konkurencija dabar tokia nuožmi – juk jaunų talentų jūsų rungtyje šiose olimpinėse žaidynėse nepasimatė? – DELFI paklausė V. Janušaičio
– Iš tikrųjų, absoliučiai visi veidai – puikiai pažįstami. Jaunimo tikrai nemačiau, o jei jo ir buvo, tai jaudulys pakišo koją. Prieš žaidynes mano rezultatas tarp visų jų dalyvių buvo 18-as, tad apie pusfinalį buvo galima net negalvoti. Bet patekau, kvalifikacijoje užėmiau 14-ą vietą. Vadinasi, buvo nemažai prašovusių plaukikų. Tokia jau ta olimpiada – stebuklų metas.
– O pats nė kiek nesijaudinote?
– Kodėl, labai jaudinausi. Bet jausmas – pažįstamas, juk ne pirmas kartas. Kontroliavau jaudulį, žaidžiau su savimi.
– Ar planuojate rengtis kitam sezonui?
– Bus matyti. Dabar apie kitą sezoną nenorių nė pagalvoti – tenoriu pailsėti. Sezonas buvo beprotiškai sunkus, reikėjo atsigauti po rudenį patirtos traumos (V. Janušaičiui buvo trūkę kelio kryžminiai raiščiai – DELFI). Darbo buvo sočiai.
– Kaip reagavote į Rūtos Meilutytės 100 m plaukimo krūtine rungtyje laimėtą aukso medalį?
– Vos neiškritau iš tribūnos (juokiasi – DELFI). Jaučiausi tarsi pats ten plaukčiau, tiek šaukiau, kad kitą dieną vos prašnekėjau. Tai – daugiau nei fantastika. Žiūrint į ją, kyla sveikas pavydas. Turbūt niekad gyvenime nesu taip džiaugęsis, net kai pats ką nors laimėdavau. Pasaulyje tapome n kartų žymesni.
– Galbūt ta proga pastatys baseiną?
– Aj, stato jį dar nuo Atėnų olimpiados...
