Bronzą turnyre, kuriame dalyvavo rekordinis sportininkų skaičius – 318, iškovojo Diana Mačiūtė, Raimundas Paškauskas ir Mindaugas Pavilionis.
„Buvome Ispanijoje, kur pripratome prie ispaniškos virtuvės, o dabar norime grįžti prie lietuviškos, – renginio motyvus linksmai paaiškino Europos karatė organizacijos (EKO) viceprezidentas ir pasaulio karatė organizacijos (WKO) prezidiumo narys Romas Vitkauskas. – Turime gerų rezultatų, atėjome į savo „aukso amžių“. Tai geriausia ir labiausiai patyrusi Lietuvos komanda“.
Rezultatai – nuostabūs
Lietuvos rinktinė Europos čempionatuose dalyvauja nuo 1991 metų (1989 m. lietuviams atskira komanda startuoti dar neleista), o pirmasis mūsų šalies atstovas, 1995-ais tapęs Senojo žemyno čempionu – dabartinis nacionalinės komandos vyriausiasis treneris Paulius Klapatauskas.
„Norėčiau pasidžiaugti ir padėkoti sportininkams, federacijai ir treneriams už nuostabius rezultatus. Įvykdėme daugiau, negu planavome. Tai – 10-ies metų nuoseklaus darbo rezultatai. Treneriai patikėjo federacija, sportininkai patikėjo treneriais. Tai suvienijo visą rinktinę. Laimėjo ne atskiri kovotojai, nors mūsų sporto šaka individuali, o visa Lietuvos komanda.
Europiečiai tuo stebisi, todėl varžovams dar teks perprasti mūsų sėkmės mįslę. Apšokome visus galva. Konkurencija gimdo aukštus rezultatus“, – pabrėžė P. Klapatauskas.
Karatė yra tarp populiariausių ir perspektyviausių sporto šakų Lietuvoje – šalyje veikia apie 100 klubų ir įvairių stilių mokyklų.
„Kai iš svarbių varžybų atvežama daug medalių, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad juos labai nesunku iškovoti. Mūsų sporto šaka – aukščiausio sunkumo, kur kovojama be apsaugų, o pergalei reikia ištvermės, sugebėjimo nugalėti skausmą, turėti sprogstamosios jėgos, – sakė Lietuvos kiokušin karatė federacijos (LKKF) – didžiausios dvikovinių Lietuvos sporto šakų federacijos, vienijančios virš 40 klubų, prezidentas Audrius Mikšys. – Lietuvoje čempionai ugdo čempionus, vienas juodas diržas klube pritraukia apie 100 jaunų karatistų. O mokiniai turi praaugti mokytojus“.
„Lietuvai šiuo metu trūksta gerų žinių, todėl norėčiau jums padėkoti už pergales ir nepadorų medalių skaičių. Ne kumščio dydis, o kovotojų dvasia lemia pergales“, – pastebėjo Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis.
Varžovus trikdė stipriais smūgiais, šypsenomis ir... grožiu
D. Imbras svorio kategorijoje virš 90 kg Europos čempionu tapo ketvirtą kartą.
„Jau 12 metų esu rinktinėje ir pirmą kartą federacija atsidėkoja mums pusryčiais. Vadinasi, atidirbome gerai. Skirtumas nuo to, kas buvo rinktinėje prieš 12 metų ir dabar – akivaizdus. Tai įrodo rezultatai. Metai bėga, o rezultatai gerėja. Aš asmeniškai patenkintas ir savo pasiekimais ir tuo, kad jau patekau į pasaulio čempionatą“, – pasakojo D. Imbras, kurio išskirtinis bruožas kovoje, vedantis varžovus iš proto – šypsena.
Pasak Lietuvos federacijos vadovų, mūsų rinktinės merginos ne tik gražios, bet ir puikios kovotojos.
„Man buvo labai sėkmingos šios varžybos, kuriose labai norėjau nugalėti. Ir pavyko. Kadangi tai buvo atranka į pasaulio čempionatą, taigi bus smagu dalyvauti Japonijoje, – džiaugėsi kata rungties čempionės titulą antrus metus iš eilės iškovojusi R. Pivoriūnaitė. – Mes, visos konkurentės, visada esame viena kitai baisios. Ir aš kitoms, ir kitos – man. Jau galiu gerai kovoti ir suaugusių varžybose ir sugebu parodyti maksimalų rezultatą. Iki kitų metų tas mano lygis dar pakils. Gerbėjų antplūdis? Nežinau, ką vadinsime tais gerbėjais, bet sveikinimų gaunu tikrai daug“.
M. Čiuplytė svorio kategorijos virš 65 kg finale nugalėjo Edith Abraham iš Vengrijos.
„Kai aš tik pradedu šnekėti, visi po to juokiasi, – savo gražia suvalkietiška tartimi kalbėjo M. Čiuplytė. – Džiaugiuosi, kad pavyko įveikti baimes prieš varžoves. Varžybos vyko 1,5 km aukštyje virš jūros lygio, buvo karšta. Kitoms padidėjo kraujo spaudimas, o mano spaudimas – žemas, ir buvo paranku kovoti“, – prisiminė M. Čiuplytė.
I. Mikštaitė tapo Europos čempione, kai jos priešininkė Dan Anca Monica iš Rumunijos buvo diskvalifikuota už neleistiną smūgį ranka į veidą.
„Noriu padėkoti visai federacijai, treneriams už puikų paruošimą. Visa mūsų komanda pasirodė šauniai“, – į ilgas kalbas ir sudėtingus vertinimus nesileido mergina.
D. Gudauskas Ispanijoje pralaimėjo lemiamą kovą bulgarui Valerijui Dmitrovui ir iškovojo Europos čempionato sidabrą.
„Ispanijoje varžybos vyko sklandžiai. Treneriai teisingai sudėliojo kovas ir parinko poilsį. Tai turėjo įtakos rezultatams. Rezultatus įvertinu gerai, įgijau patirties. Nėra nenugalimų priešininkų. Kol kas nežinau, ko man pritrūko iki pergalės. Mane persekioja prieš trejus metus patirta trauma. Varžovas per pratęsimą prisiminė apie šią mano traumą“, – pasiteisinimų neieškojo D. Gudauskas.
Dar vienas Lietuvos atstovas A. Milevskij pralaimėjo finalo kovą rumunui Mariusui Ilasui ir tapo Europos vicečempionu.
„Būti pusiau profesionalu mūsų sporte nepavyksta. Turi būti arba profesionalu, arba mėgėju. Buvo tinkamas pasirengimas Europos čempionatui, naudingos stovyklos. Nušlavėme praktiškai visą Europą. Treneriai parengė ir morališkai, ir fiziškai. Buvome kaip niekada vieningi, kaip vienas kumštis“, – pasakojo sportininkas.
Čempionams valstybės premija nepriklauso
Lietuvos 62 narių delegacija namo iš šalia baskų krašto sostinės Bilbao esančio Logrono miesto vyko su nuotykiais. Paaiškėjus, kad neatvyko užsakytas ispanų autobusas, mūsiškiai 340 km nuotolį iki Madrido uosto įveikė 11 taksi automobilių, kuriuos vos surado naktį, ir už tai sumokėjo daugiau negu 3,5 tūkst. eurų.
„Kelionė pavyko puikiai, „pasivažinėjome“, – geros nuotaikos neprarado LKKF generalinis sekretorius Aleksejus Svešnikovas. – Federacija, kuriai pasirengimas varžyboms ir kelionė kainavo apie 100 tūkst. litų, pasirodymą vertina puikiai. Tokių rezultatų nebuvo istorijoje. Pergales lėmė bendras sportininkų, trenerių, medikų, psichologų ir federacijos vadovų darbas.
Ieškosime būdų, kaip skirti premijas Europos čempionato nugalėtojams ir prizininkams ir kažkaip juos paskatinti. Valstybės premijos Lietuvos karatė kovotojams nepriklauso, nes pakeisti reikalavimai ir dabar tam, kad gautume valstybinę premiją, turi būti ne mažiau, kaip 32 kovotojai vienoje svorio kategorijoje. O pas buvo 19-24 dalyviai įvairiose kategorijose“.
Lietuvos karatė kovotojai ilgai ilsėtis neturės kada. Artėjantį gruodį jų laukia jaunimo iki 22 metų Europos čempionatas Vilniuje, vėliau 2011 m. balandį vyks Europos čempionatas, 2011 m. spalį rengiama karatė olimpiada Tokijuje, kur 128 vyrai ir 32 moterys dalyvaus dėl nugalėtojo vardo vienoje absoliučioje svorio kategorijoje, ir pagaliau 2013 m. pasaulio čempionatas pagal svorio kategorijas bus organizuojamas Vilniuje.
