Pasaulinio garso atlikėjų ir sporto garsenybių traukos centru turėjusi tapti Panevėžio „Cido“ arena verčia raudonuoti iš gėdos vietinius sporto specialistus.
Čempionatą tektų pirkti
Kad į šimtą milijonų litų Europos Sąjungos, valstybės ir Savivaldybės lėšų kainavusią tarptautinio lygio areną, turinčią vienintelį Baltijos šalyse dengtą dviračių treką, plūstų profesionalūs sportininkai, į ją dar reikia investuoti bent kelis šimtus tūkstančių litų, įsitikinęs Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktorius Bronislovas Pliavga.
Nors Europos dviračių sporto federacija neprieštarauja, kad 2012-ais būtent Panevėžyje vyktų Europos dviračių treko čempionatas, tam vienbalsiai pritarė ir Panevėžio savivaldybės Taryba, tačiau neradus finansavimo sporto fiesta Aukštaitijos sostinę aplenks.
Rengti čempionatą Lietuvai kainuotų 1,3 mln. litų, Lietuvos dviračių federacija prašo finansiškai prisidėti ir Panevėžį. Pasak B. Pliavgos, miesto indėlis į čempionatą siektų 300 tūkst. litų – tiek kainuotų moderni tarptautinio lygio varžyboms reikalinga įranga.
Gėda prieš sportininkus
B. Pliavgos nuomone, finansiškai prisidėti turėtų ne tik Savivaldybė, bet ir „Cido“ areną valdanti privati bendrovė.
„Arenos statybą finansavo Europos Sąjunga ir Vyriausybė, todėl dabar Panevėžiui neprisidėti prie joje galinčių vykti renginių būtų keista. Bet konkursą arenai valdyti laimėję verslininkai irgi žino, kam tas statinys turi būti skirtas, ir jų pagrindinė pareiga – paruošti bazę taip, kad arena galėtų funkcionuoti. Į Šiaulių areną malonu net nuvažiuoti, ne taip, kaip į Panevėžio“, – įsitikinęs B. Pliavga.
Kūno kultūros ir sporto centro vadovas pripažįsta, kad į tokią areną, kokia yra dabar, pakviesti profesionalius sportininkus gėda. Jo tvirtinimu tam, kad maždaug 6 mln. litų kainavęs dviračių trekas būtų populiarus tarp sportininkų, trūksta dar daugelio dalykų.
B. Pliavgos teigimu, arenoje nėra jokios tinkamos įrangos, kad treke galėtų vykti treniruotės, varžybos.
„Praėjusį savaitgalį buvo gėda prieš trenerius ir sportininkus, susirinkusius į Lietuvos dviračių treko čempionatą. Jis organizuotas tikrai prastai. Net sirgaliai stebėjosi, kad tokį treką turinčioje arenoje teisėjai kaip sovietiniais laikais naudojosi chronometrais, kai visur laiką fiksuoja elektroninė įranga.
Sportininkai priversti kasdien į treniruotes vežtis po 5 tūkst. eurų kainuojančius dviračius, nors viso pasaulio arenose įrengti boksai jiems laikyti. Panevėžio arenoje net nėra trenerių kabinetų, kur galėtų pasidėti treniruočių medžiagą“, – vardijo B. Pliavga.
Treku nesuviliojo
Apie tai, kad įsirengęs unikalų ir aukšto lygio treką Panevėžys negalės juo naudotis be specialios įrangos, sportininkai kalbėjo dar prieš arenos atidarymą. Tačiau miesto valdžioje viena kitą keitusioms politinėms partijos tuomet labiau nei sportas rūpėjo pasiimti laurus ir sužibėti per arenos atidarymą.
B. Pliavga neabejoja, kad vien tik treku, nors atsiėjusiu milijonus litų, Panevėžys profesionalių sportininkų neprivilios.
„Kalbos, kad į areną suvažiuos minios sportininkų, taip ir liks kalbomis, jeigu čia nebus jiems normalių sąlygų sportuoti“, – įsitikinęs Kūno kultūros ir sporto centro vadovas.
Arenos krikštatėviu laikomas Tarybos narys Vidmantas Urbonas tvirtina, kad ją statant buvo bandyta sutaupyti lėšų ir elektroninei įrangai, ir dviračių boksams. Tačiau esą dėl 2007–2008 m. kosminių statybos kainų tam pinigų neliko. V. Urbonas pritaria, kad neužbaigus arenos infrastruktūros milijoninės vertės unikalusis trekas liko kone bevertis.
„Pasaulinėse arenose valanda tokio treko nuomos kainuoja per 100 eurų, dar tiek pat sportininkai sumoka už boksų dviračiams laikyti nuomą. Nors į Panevėžį ir atvažiuotų treniruotis sportininkai, kur jiems reiktų pasidėti savo dviračius?“ – svarstė V. Urbonas.
Jo nuomone, investuoti į treką turinčią areną privalėtų ne Savivaldybės konkursą ją valdyti laimėję verslininkai, o specifinius renginius organizuojanti Lietuvos dviračių federacija.
Įžvelgia spekuliacijas
„Cido“ areną valdančios bendrovės „Panevėžio arena“ generalinis direktorius Dainius Visackas nesutinka su priekaištais, esą dviratininkams per prastos sąlygos sportuoti.
„Ar be kabinetų treneriams negali vykti varžybos? Kam reikalingi dviračių boksai, jei varžybos trunka tris dienas? Pasauliniame treko čempionate Lenkijoje irgi nebuvo nieko daugiau, kas yra Panevėžio arenoje, bet tai varžyboms netrukdė“, – pažymėjo D. Visackas.
Direktorių stebina, kad problemą dėl arenos kelia vietiniai sporto žinovai, o tarptautiniai specialistai ją tik giria.
„Kodėl dviračių federacija nesipiktina, kad nėra elektroninių laiko matavimo prietaisų ar trenerių kabinetų? Toks įspūdis, kad vietiniai tuo bando spekuliuoti“ – svarsto direktorius.
D. Visackas abejoja, ar verta investuoti kelis šimtus tūkstančių litų į įrangą, kuri per metus būtų panaudojama vos porą trejetą kartų.
„Gal geriau ją nuomoti? Bet kokiu atveju mes nenusiteikę investuoti, nes sutartimi su Savivaldybe nesame to įsipareigoję“, – tvirtino direktorius.
Reikalauja milijoninių investicijų
Į Panevėžio arenos statybas investuota per 120 mln. litų, iš jų 25 mln. litų – miesto Savivaldybės lėšos. Konkursą valdyti areną laimėjusiai „Panevėžio arenai“ miesto Savivaldybė sutartyje įsipareigojusi per metus sumokėti 2,06 mln. litų koncesijos mokestį.
Dėl sunkios finansinės padėties 2009-ais Savivaldybė arenos valdytojams sumokėjo 1,86 mln. litų. Artimiausiu laiku verslininkai ir Savivaldybės atstovai žada pradėti derybas dėl koncesijos mokesčio sumažinimo.
Kad šimtamilijoninės vertės arenoje vyktų tarptautinės sporto varžybos, reikalingos papildomos investicijos.
Už teisę organizuoti 2011-ų metų Europos vyrų krepšinio čempionato varžybas Panevėžyje Savivaldybė sutiko per šiuos ir kitus metus Lietuvos krepšinio federacijai sumokėti 2,5 mln. litų. Mainais už tai federacija žada ateinančius penkerius metus kasmet Panevėžyje organizuoti ne mažiau nei 24 tarptautines krepšinio rungtynes.
Teisė 2012-ais arenoje surengti Europos dviračių treko čempionatą Savivaldybei kainuotų 300 tūkst. litų.
Kai kurie Tarybos nariai reikalauja miesto mero Vitalijaus Satkevičiaus kreiptis į Valstybės kontrolę atlikti auditą, kodėl į areną investavus daugiau nei šimtą milijonų litų liko nebaigta sporto varžyboms reikalinga infrastruktūra.