Tačiau R. Žulpai iki šiol veteranų varžybose nugalėti buvo gerokai sunkiau, nes tekdavo dalyvauti su gerokai už save jaunesniais varžovais. Dabar viskas jau kitaip. Legendiniam mūsų plaukikui sukako 50 metų ir jis dabar savo grupėje (50-55 m.) tikrai taps lyderiu.

„Mane anksčiau visi vadino tinginiu. Gal toks ir buvau. Didžiajame sporte ilgai išsilaikiau, o kiti neištverdavo. Daug talentingų plaukikų, kurie daug dirbo, rusai „nuvarė“. Jie tapo nereikalingi. O aš išsilaikiau.

Žinoma, galėjau pasiekti dar geresnių rezultatų. Bet kas buvo, tas. Dabar tikrai nesu tinginys - du tris kartus per savaitę su draugais plaukioti važinėju į Elektrėnus, palaikau fizinę formą“, - sakė R. Žulpa.

Koleges L.Kačiušytės į baseiną neprikalbina

Jis dabar priklausau „Poseidono“ klubui, o jame – apie 20 buvusių plaukikų.

„Treniruojamės, rungtyniaujame, neseniai patikrinome savo jėgas su Kaliningrado plaukikais. Gaila, kad savo buvusios treniruočių draugės Linos Kačiušytės negaliu prikalbinti. Kaip ir jaunystėje, treniruojuosi su dideliu malonumu“, - pasakojo R. Žulpa.

50 metų jubiliejaus proga R. Žulpa buvo gražiai pasveikintas Kūno kultūros ir sporto departamente, Vilniaus olimpiečių klube, draugų būryje. Savo mokinio neužmiršo ir treneris Algis Štaras, dabar gyvenantis Zarasuose.

Gyvena maršrutu: Lietuva - Italija - Lietuva

Įžymusis plaukikas nuo 1988 metų gyvena dvejose šalyse – Italijoje ir Lietuvoje, tačiau šiuo metu daugiau laiko praleidžia gimtinėje. Milane gyvena Roberto žmona Aristėja ir abi dukros. Vyresniajai Brigitai netrukus sukaks 20 metų, o jaunesniajai Andrei – 18-a.

„Kaip laikas bėga, kaip jos išaugo. Andrė dar mokosi koledže, o Brigita studijuoja Milano universitete“, - sakė Robertas. - Kai dabar sugrįžtu į Vilnių, glaudžiuosi tėvų bute Lazdynuose“.

Trenerio darbas - nepatinka

Kai R. Žulpa su šeima persikėlė gyventi į Milaną, Lietuvos plaukikas dirbo treneriu.

„Tačiau trenerio darbas man nepatiko, nors ir dirbau dvejus metus. Neturėjau net trenerio diplomo, bet italams pakako mano olimpinio medalio. Treneriu negalėčiau daugiau dirbti, visiškai neturiu pašaukimo. Nemoku vaikų mokyti plaukti. Man geriau verslas, vertėjavimas.

O plaukimas man ir dabar patinka, seku visas varžybas, labai „sergu“ už Giedrių Titenį, kuris gerai plaukia. Na, ir pats sportuoju“, - teigė jubiliatas.

Už olimpinį medalį - premija, automobilis ir butas

R. Žulpa plaukimui atidavė 16 metų. Pirmasis jo treneris vilnietis Grigorijus Mirvis, kuris ir atrado būsimąjį olimpinį čempioną, o toliau meistriškumo laipteliais vedė A. Štaras.

Olimpinis čempionas šypsosi ir sako, kad dabar jo visi apdovanojimai guli namuose. Dalį savo medalių jis atidavė Kauno muziejui. Robertas pripažįsta, kad pats svariausias jo apdovanojimas per visą sportinę karjerą - Maskvos olimpinių žaidynių aukso medalis.

Už šią pergalę jis gavo piniginę premiją, paskyrą „Volga“ automobiliui ir vieno kambario butą Šeškinėje.

Butą sportininkas prarado 1988 metais, kai išvažiavo į Italiją. Toks buvo sovietinių laikų įstatymas – R. Žulpa bute negyveno trijų mėnesių, todėl jį atėmė...

Politikai atėmė progą plaukti Los Andželo olimpiadoje

R. Žulpa gerai plaukė 100 m ir 200 m krūtine, tačiau jam labiau prie širdies buvo 200 m distancija, kurioje Robertas pasiekė pasaulio ir SSRS rekordus (2:15,85).

„Už planetos rekordus dabar gerai moka, o aš tada gavau gal 200 rublių. Man rekordas buvo didelis moralinis pasitenkinimas, nes 200 m distancijoje krūtine kurį laiką buvau greičiausias pasaulyje“, - sako olimpinis čempionas.

Sportininkas dabar pagalvoja, kad jo gausioje medalių kolekcijoje galėjo būti dar vienas olimpinis medalis. Mūsų plaukikui aukso ar sidabro būtų garantavęs rezultatas, pasiektas tuo pat metu vykusiose Los Andželo olimpines žaidynes (1984) boikotavusių socialistinių šalių „Draugystės“ žaidynėse.

Žaistų krepšinį ir taptų turtingas

1985-aisiais R. Žulpa atsisveikino su didžiuoju sportu, kai jam buvo 25-eri.

„Reikėjo užleisti vietą jaunimui. Tada 25-erių metų sportininkai jau buvai laikomas seniais. Maskvoje dar gyvenau porą metų, nes studijavau, o aukštojo mokslo diplomą gavau jau Vilniuje“, - prisiminė Robertas.

R. Žulpa klausia savęs, ką darytų, jei grįžtų seni laikai?

"Net ir nežinau ką. Gal eičiau į krepšinį, kur galima tapti turtingu. Tačiau vėl bėda - nesu aukštas (193 cm). Plaukimas – tai vargšų sportas, nors ir labai gražus. Džiaugiuosi, kad plaukimą pamilo ir abi mano dukros, kurios ir varžybose dalyvauja“, - sakė Maskvos olimpinis čempionas.