„Laiko iki Europos čempionato nėra daug, todėl nusprendėme tęsti darbą su 14 krepšininkių. Tačiau abi žaidėjos gali sugrįžti į rinktinę, jei kas nors nutiktų kitoms, - sakė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas. - Lietuvos rinktinėje šiemet yra labai didelė konkurencija tarp aukštaūgių, o L. Svarytei būtų geriausia, jei ji žaistų lengvosios krašto puolėjos pozicijoje. Su jos ūgiu ir geru tolimu metimu tai būtų geriausia pozicija. K. Alminaitė tobulėja, tačiau jai taip pat reikia dar labai daug dirbti. Ji ateityje tikrai turės galimybę žaisti rinktinėje“.

Gerą kitų Lietuvos rinktinės aukštaūgių sportinę formą įrodo ir per praeitą savaitę Lenkijoje vykusį kontrolinį turnyrą pelnyti asmeniniai apdovanojimai. Giedrė Paugaitė buvo išrinkta į simbolinį turnyro geriausių žaidėjų penketuką ir pripažinta geriausia krašto puolėja, o Monikai Grigalauskytei atiteko geriausiai besiginančios žaidėjos apdovanojimas.

Lietuvos rinktinė į antrąją treniruočių stovyklą susirinks antradienį Druskininkuose. Šiame kurorte treniruotes tęs Inesa Visgaudaitė (gimusi 1991 m.; 169 cm; Tulūzos „Metropole“, Prancūzija), Gabrielė Gutkauskaitė (1990; 176; Klaipėdos „Fortūna“), Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė (1981; 176; Kauno raj. „Hoptrans-Sirenos“), Greta Šniokaitė (1991; 180; Vilniaus „Kibirkštis-VIČI-IKI“), Marina Solopova (1990; 181; „Edremit Belediyesi“, Turkija), Mantė Kvederavičiūtė (1990; 180; Vilniaus „Kibirkštis-VIČI-IKI“), Kamilė Nacickaitė (1989; 181; Kječio CUS, Italija), Kristina Vengrytė (1981; 186; Vilniaus „Kibirkštis-VIČI-IKI“), Monika Grigalauskytė (1992; 191; Klaipėdos „Fortūna“), Giedrė Paugaitė (1990; 192; „USO Mondeville“, Prancūzija), Lina Pikčiutė (1990; 192; Vilniaus „Kibirkštis-VIČI-IKI“), Eglė Šikšniūtė (1991; 198; Klaipėdos „Fortūna“), Gintarė Petronytė (1989; 195; Taranto „Cras Basket“, Italija) ir Iveta Šalkauskė (1982; 193,5; Kauno raj. „Hoptrans-Sirenos“). Be to, nacionalinės komandos kandidačių sąraše lieka ir Aušra Bimbaitė (1982; 179; Kursko „Dinamo“, Rusija).

Krepšininkės buvo testuojamos LSU

Į draugišką turnyrą Lenkijoje su Lietuvos moterų krepšinio rinktine neišvyko keturios krepšininkės - Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė, Iveta Šalkauskė, Kristina Vengrytė ir Gintarė Petronytė. Jos kartu su fizinio rengimo treneriu Mariumi Jasevičiumi, Europos čempionatui ruošėsi ir Lietuvos sporto universitete (LSU).

Kitas draugiškas rungtynes Lietuvos rinktinė žais gegužės 25 dieną Rygoje su Latvijos nacionaline komanda.

Prieš vieną iš treniruočių, krepšininkės buvo testuojamos LSU Judesių fundamentaliųjų ir klinikinių tyrimų centre. Mokslininkai tyrė sportininkių fizinį pajėgumą, o duomenys padės labiau prognozuoti galimas traumas.

„Krepšininkės atliko maksimalaus šuolio aukščio ir 30 sekundžių šuoliavimo testus. Per tyrimą sužinojome jų kojų raumenų galingumą ir kojų raumenų nuovargio tempą. Taip pat atlikome izokinetinį testą, po kurio paaiškėjo kojų raumenų jėgos išvystymo greitis, bei agonistų ir antagonistų raumenų tarpusavio jėgos santykis. Tyrimas parodė, kad žaidėjos jau beveik atsigavusios po sunkaus sezono, o traumų tikimybė menka“, - sakė LSU Sporto biomedicinos fakulteto dekanas doc.dr. Nerijus Masiulis.

Mokslininkas teigė, kad LSU gali testuoti aukščiausio lygio ir įvairių sporto šakų sportininkus. “Dauguma pastebi, kad sportininkai traumas patiria sezono pabaigoje. Tam didžiausią įtaką daro organizmo nuovargis. Todėl labai svarbu, kad po sunkaus sezono atletai pailsėtų. Krepšininkai dažnai patiria kelio priekinio kryžminio raiščio ar menisko plyšimus, čiurnos sąnario patempimus”,- teigė doc. dr. N. Masiulis.

Pasak mokslininko, sportininkų būklės tyrimas ir rezultatai padeda parengti tinkamą treniruočių procesą. Tyrėjai duomenis gali panaudoti mokslinėms išvadoms ir rekomendacijoms. „Mokslininkų ir sportininkų bei jų trenerių bendradarbiavimas, kad būtų parenkami tinkami krūviai, o atletai nepatirtų traumų, yra labai svarbus“, - sakė LSU mokslininkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)