Naudingiausias - Antanas Udras

Daug ovacijų nusipelnė per visą LSKL istoriją pirmą kartą čempionais tapę Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentai bei jų treneriai Vytautas Poteliūnas ir Mindaugas Sakalauskas. MRU komandai įteikti aukso medaliai.

Šiemet antroji vieta ir sidabro medaliai atiteko Edo Nickaus treniruojamai Lietuvos sporto universiteto (LSU) komandai, o bronzos medaliai, kiek netikėtai, - daugkartiniams Lietuvos ir Europos studentų čempionams - Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) krepšininkams.

Naudingiausiu 15-ojo LSKL sezono krepšininku išrinktas MRU žaidėjas Antanas Udras. Jis per finalines rungtynes su LSU ekipa pelnė 13 taškų, o iš viso per sezoną sužaidė 17 rungtynių, per kurias pelnė net 280 taškų (vidutiniškai 16,47 taško per rungtynes).

Apdovanoti LSKL signatarai ir garbės nariai

Šventės metu atskirais prizais už indėlį į LSKL plėtrą buvo apdovanota per tuzinas žmonių bei atskirų LSKL komandų atstovai, treneriai.

Tarp jų LSKL steigėjas, Lietuvos respublikos Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas Česlovas Garbaliauskas, Lietuvos krepšinio federacijos Garbės prezidentas Vladas Garastas, LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, Lietuvos studentų sporto asociacijos generalinė sekretorė Indrė Čelkienė, Lietuvos studentų krepšinio lygos viceprezidentas Alvidas Raškauskas, Dariaus ir Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis, Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas, Lietuvos studentų tinklinio lygos prezidentas Jonas Adomaičius, Lietuvos studentų futbolo lygos prezidentas Povilas Grigonis.

Viena iš gražiausiu nominacijų, įsteigtu LSKL - Rektoriaus Taurė - įteikta Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui Zigmui Lydekai.

Taip pat apdovanoti Lietuvos studentų krepšinio lygos signatarai, kurie prieš 15 metų uždėjo savo parašus po lygos steigimo dokumentais. Tarp jų Kęstutis Babrauskas, Algimantas Marma, Kęstutis Grigaliūnas, Eugenijus Verbavičius, Juozas Jankauskas (buvęs LSKL prezidentas, prizą atsiima sunūs Audrius) ir Ričardas Nefas.

Renginį vedė Marijus Budraitis. Susirinkusiems nuotaikas praskaidrino muzikantas Mangirdas Dapkus (baritonas), pianistė Kotryna Kaklauskaitė ir akordeonistas Laimonas Salijus.

Tikslas - universiados medaliai

Šventės metus susirinkusiems kalbą rėžė LSKL prezidentas Rimantas Cibauskas.

Anot jo, jubiliejiniai LSKL metai išties pavyko: sezonas buvo išskirtinis atkakliomis ir įdomiomis dvikovomis, atkrintamųjų varžybų dalyviai ir prizininkai nebuvo aiškūs iki paskutinių sekundžių.

"Tai tik puošia mūsų lygą, kuri yra viena didžiausių Lietuvoje. Juk mūsų čempionate, kuris suskirstytas į merginų, I vaikinų grupės ir II vaikinų grupės varžybas rungtyniauja net 26 komandos (6 merginų, 9 pirmos vaikinų grupės ir 11 antros vaikinų grupės). Juk kasmet išaiškiname net po tris nugalėtojus. Džiugu, jog su kiekvienais metais komandų lygis kyla, keičiasi ir universitetų požiūris į krepšinį. Studentų krepšinio lyga - tai niša, kurioje yra sudaromos sąlygos jaunajai kartai", - kalbėjo jis.

„Nors šiandien ir apdovanojame 15-ojo LSKL sezono laureatus, tačiau studentų sezonas dar nesibaigia – liepos mėnesį studentų rinktinė keliaus į Kazanę, kur universiadoje bandys vėl įrodyti, kad Lietuvos studentų krepšinis yra NR. 1 pasaulyje", - pabrėžė LSKL prezidentas.

Primename, kad Lietuvos studentų krepšinio rinktinė ne kartą kopė ant aukščiausių pakylų įvairiose studentiškose žaidynėse. 2007 metais tapo studentų universiados nugalėtoja.

2011 metais Lietuvos studentų ekipa, kuri universiadoje dalyvavo ne pajėgiausios sudėties, iškovojo trečiąją vietą.

VDU nuolat dominuoja Europos studentų čempionatuose.

"Drąsiai galime teigti - esame stipriausia studentų krepšinio lygoje Europoje! Žaidėjų užsispyrimas ir troškimas siekti pergalių juos daro čempionais. Esame čempionų tauta. Tą tikrai žinote. LSKL komandos tęsia krepšinio tradicijas Lietuvoje, krepšininkai yra didžiausi mūsų šalies ambasadoriai ir pasididžiavimas. Džiugu matyti, kad sportas tampa prioritetu, o aukštųjų mokyklų planai ir užmojai plėtojant krepšinio tradicijas Lietuvoje - pavyzdys visai Europai. Kuomet Lietuvoje daugelyje sričių nerimą kelia talentų nutekėjimas, mes ne žodžiais, o darbais įrodėme, kad emigraciją galime sustabdyti parodydami galimybes. LSKL pasiekė aukšto lygio krepšinį, o studijos universitete suderintos su sportiniu režimu. Sustabdyti krepšininkų emigraciją pavyko iš esmės pakeitus požiūrį į aukštąjį mokslą“, - kalbėjo R. Cibauskas.

Pristabdė krepšininkų emigraciją

Anot jo, LSKL ir universitetams kartu gerinant sąlygas tobulėti ir kartu siekti sportinių aukštumų, jaunuosius krepšininkus pavyko įtikinti pasilikti Lietuvoje.

„Jie suprato, kad reikia studijuoti, įgyti profesiją, nes žais krepšinį ne amžinai. Juk be diplomo, pasibaigus sportinei karjerai, galimybės ieškant darbo yra labai ribotos. Talentingi sportininkai suprato, kad ir žaisdami aukštu lygiu mūsų šalyje gali įgyti išsilavinimą. Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl jaunieji talentai šiuo metu lieka Lietuvoje.

Kol kas ir NBA žaidėjas Jonas Valančiūnas dar yra Mykolo Romerio universiteto studentas. Jis šiuo metu - akademinėse atostogose. Mes dar nesame išnaudoję visų 21 amžiaus galimybių – Jonas Valančiūnas galėtų studijas tęsti MRU nuotoliniu būdu.

Aš manau, kad Jonas pasirinks šį variantą, ir jam tai bus dar viena gyvenimo galimybė. Sykiu tai būtų MRU ir visos Lietuvos universitetų reklama Amerikoje“, - aiškino LSKL prezidentas.

Pašnekovas pasidžiaugė ir tuo, kad LSKL lyderiaujančių ekipų – VDU ir MRU universitetuose studentų skaičius auga.

„Kuomet kai kuriuose Lietuvos universitetuose mažėja studentų skaičius, LSKL lyderiaujančių ekipų – VDU ir MRU universitetuose šios tendencijos ne tik, kad neblogėja, o net gerėja.
Mes turime išnaudoti krepšinio nišą kaip rinkodarinę priemonę - per krepšinį pritraukti užsienio studentus studijuoti mūsų universitetuose. Mūsų tikslas – bendradarbiauti ne tik su Latvijos, Estijos, Ukrainos, Rusijos, bet ir su Anglijos, Norvegijos bei kitų šalių universitetais. Būtent per krepšinį galime privilioti į Lietuvą daugybę studentų. Juk šiuo metu esame 5–oje vietoje visame pasaulyje pagal pasiekimus krepšinio aikštėse. Lenkiame tokias šalis kaip Rusija, Turkija, Brazilija, Australija, Prancūzija ir kitas.

Nors yra kalbančių, kad Lietuvos mokslo lygis universitetuose neatitinka aukšto lygio, tačiau aš norėčiau tai paneigti skaičiais. Sudarant Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksą, Lietuvoje aukštasis mokslas iš visų sričių buvo įvertintas aukščiausia - 26 vieta. Tai daug ką pasako apie mūsų aukštojo mokslo lygį. Aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų nedarbo lygis Lietuvoje tesiekia 5,8 proc. Jungtinėje Karalystėje, kurios universitetai laikomi geriausiais Europoje, - 5,1 proc. Tarp neišsilavinusių žmonių nedarbo lygis siekia daugiau nei 20 proc. Aukštasis mokslas yra mūsų vertė ir mūsų turtas, kurį turime išnaudoti, ir tobulinti“, - tęsė savo kalbą R. Cibauskas.

Geriausiems studentams - stipendijos

LSKL skatina ir toliau skatins jaunimą ne tik žaisti krepšinį, bet ir kuo geriau mokytis. Kasmet piniginėmis stipendijomis yra apdovanojamas geriausiai besimokantys (vaikinas ir mergina) LSKL žaidėjai.

Šiemet stipendijomis buvo apdovanoti du Vilniaus universiteto atstovai: Laurynas Jacevičius, kuris mokosi vien dešimtukais ir Justė Rauluševičiūtė.

„Apdovanodami geriausiuosius stipendijomis parodome, kad mokslas yra vertybė, kurią turime branginti. Taip pat džiugu, jog universitetai yra suinteresuoti turėti kuo geresnes krepšinio komandas, todėl geriems žaidėjams patys stengiasi sudaryti sąlygas sportuoti. Krepšininkams mažinamas mokestis už mokslą arba visai nereikia mokėti, suteikiama kitų lengvatų.
Džiugu, kai jaunimas atiduoda savo širdį, jėgas ir visą laisvalaikį ne tik krepšiniui, bet ir mokslams“, - pasidžiaugė R. Cibauskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)