Tiki savo galimybėmis
Nuo vaikystės kurstoma svajonė ir Lietuvoje nė nesisapnuojantys pinigai – JAV pastaruosius trejus metus gyvenantis ir sportuojantis D. Neverauskas turi dėl ko pasistengti.
Metiko pozicijoje rungtyniaujantis lietuvis 2009 metais pasirašė ilgalaikę sutartį su „Pirates“ ekipa ir iki šiol atstovavo klubo antrinėms komandoms įvairiose žemesnėse („Minor“) lygose.
Dabar D. Neverauskas jaučia, kad jo troškimas žaisti su geriausias planetos beisbolininkais yra kaip niekad arti tikrovės.
„Esu dar gana jaunas, bet būna ir tokių atvejų, kai mano amžiaus žaidėjai patenka į MLB. Šis sezonas bus labai svarbus, o po jo jau bus matyti. Bet šansų turiu“, – savo lūkesčių neslėpė jaunasis sportininkas.
Į priekį stūmė tėvas
Beisbolo manija 13-metį Dovydą užkrėtė jaunuosius Vilniaus beisbolininkus treniruojantis jo tėvas Virmidas Neverauskas. Pastebėjęs įgimtus sūnaus gabumus, specialistas iškėlė šiam ultimatumą: arba stropiai kibti į mokslus, arba mėginti laimę beisbolo aikštėje.
Beisbolo klubo „Vilnius“ treneris neprašovė pro šalį: po kelerių metų D. Neverauskas atsidūrė modernaus beisbolo tėvynėje kupinas vilčių tapti profesionalu.
Praėjusį sezoną D. Neverauskas pradėjo GCL „Pirates“ komandoje, grūdinančioje talentus iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, Europos, Australijos ir Azijos „Gulf Coast League (Rookie)“ pirmenybėse.
Ekipa su lietuviu pirmą kartą istorijoje tapo čempione, o pats vilnietis toliau sėkmingai tęsė sezoną aukštesnėje lygoje – „Stage College Spikes“ komandoje, ir pateko tarp penkių geriausių jaunųjų metikų.
Išmuštravo ne tik kūną, bet ir galvą
V. Neverauskas neabejoja – jo sūnus kilti JAV beisbolo piramidės pakopomis galėjo sparčiau, tačiau „Pirates“ atstovai sąmoningai stabdė lietuvį.
Rungtyniaudamas Floridos jaunimo lygoje, D. Neverauskas niekados nenutoldavo nuo beisbolininkų antraisiais namais tapusios „Pirates“ sporto bazės, įsikūrusios Bradentono mieste.
Įspūdingame aikščių komplekse jaunieji sportininkai galėjo jaustis tarsi gyvendami penkių žvaigždučių viešbutyje, be to, jie buvo stropiai prižiūrimi, saugomi nuo įvairiausių pagundų ir mokomi kariškos disciplinos.
Pavyzdžiui, pramiegojus treniruotę, kurios kartais prasidėdavo pusę septintos ryto, žaidėjų laukdavo bausmės. Jų paragauti teko ir lietuviui: laiku nepasirodęs aikštėje jis it policijoje turėdavo kas pusvalandį registruotis pas atsakingą asmenį arba paploninti piniginę šimtine dolerių.
„Bazėje nustatyta griežta tvarka – vienuoliktą vakaro žaidėjai turi būti savo kambariuose, jokie pasilinksminimai čia negalimi. O visose kitose lygose beisbolininkams reikia gyventi savarankišką gyvenimą. Įsivaizduojate, ką tai reiškia: žiūrovų tribūnos, po rungtynių laukiančios merginos...
Tam reikia pasiruošti, nes nesubrendęs žmogus labai lengvai gali nuslysti ne į tą pusę. „Pirates“ klubas tokiu būdu yra praradęs daug jaunų talentų, todėl neskubėjo perkelti Dovydo į aukštesnę lygą“, – aiškino V. Neverauskas.
„Jie žiūri, kaip tu elgiesi už aikštės ribų, ir nori įsitikinti, kad jau esi pasiruošęs atsakyti už save. Atvažiavau ten šešiolikos ir turėjau ne tik tobulinti žaidimą, bet ir suaugti. Visus tuos metus jie mane rengė, kad dėl jaunystės nepridaryčiau kokių nors nesąmonių“, – sukaupta patirtimi nesiskundė beisbolininkas.
Domisi ne vienas klubas
Dabar V. Neverauskas dėl sūnaus nebesibaimina ir teigia juo visiškai pasitikintis.
Tačiau vilniečiui dar reikės užsitarnauti amerikiečių pasitikėjimą, o pirmasis iššūkis – iki balandžio vyksianti „Pirates“ treniruočių stovykla, į kurią D. Neverauskas išvyks jau kitą savaitę.
„Į šią stovyklą suvažiuoja visos klubo komandos, visi treneriai, ir sprendžiama, kur žais žaidėjai. Kaip pasirodai stovykloje, į tokią lygą ir patenki“, – aiškino beisbolininkas.
Praėjusį sezoną lietuvis, kuriam dabar atstovauja visame pasaulyje garsi „Wasserman Media Group“ agentūra, užbaigė lygoje, kurią nuo MLB pirmenybių skiria trys pakopos. Tačiau per vieną sezoną galima pakeisti kelias lygas ar net vienu šuoliu įskrieti tiesiai į MLB.
D. Neverausko žaidimas lems, ar „Pirates“ sezonui pasibaigus pasinaudos teise suteikti jam apriboto agento statusą. Tai reikštų, jog klubas tiki žaidėjo perspektyvomis, kadangi apsaugoti nuo perėjimo į kitus klubus galima tik ribotą beisbolininkų skaičių.
Tačiau neatmestinas ir variantas, jog metikas iš Lietuvos ateityje atsidurs kitos MLB ekipos gretose.
„Iš agento žinome, kad yra daugiau klubų, kurie domisi Dovydu. Tik kortos niekada nebūna iki galo atverčiamos nenorint pakelti žaidėjo kainos, vyksta sudėtingi žaidimai. Iš esmės mums ne taip svarbu, per kokį klubą patekti į MLB, mūsų tikslas – pati MLB lyga“, – sakė V. Neverauskas.
MLB skautus labiausiai masina ir elitinės lygos masteliais solidus greitis, kuriuo skrieja D. Neverausko mestas kamuoliukas. Praėjusiame sezone jis siekė daugiau nei 156 kilometrus (97 mylias) per valandą.
Anot paties beisbolininko, jam dabar svarbiausia ištobulinti metimų arsenalą ir pagerinti jų tikslumą.
Minimalus MLB atlyginimas – per milijoną
Kol kas pirmasis lietuvis, besikabinantis į MLB aukštumas, iš beisbolo turtų nesusikrovė. Atstovaudamas klubo antrinėms komandoms jis per mėnesį gaudavo maždaug tūkstantį JAV dolerių dienpinigių, tiesa, visas žaidėjo pragyvenimo išlaidas dengė klubas.
Tačiau patekęs į MLB D. Neverauskas užsitikrintų įspūdingą kontraktą, mat minimalus lygos naujokų metinis atlyginimas yra 485 tūkst. JAV dolerių (1,25 mln. litų).
„Lietuvoje sportuodamas tokių pinigų niekada neuždirbsi“, – lygino beisbolininkas.
Net jei amerikietiškoji svajonė liktų neįgyvendinta, jis pasiryžęs toliau žaisti beisbolą Europoje. Stipriausiomis Senajame žemyne laikomų Olandijos ar Italijos komandų metikai per mėnesį įprastai uždirba maždaug 5-7 tūkst. eurų.
Apie savo ateitį iš anksto galvojantis sportininkas nesikrato ir trenerio darbo. Lietuvos sporto universiteto (LSU) antrakursis pasirinko neakivaizdines treniravimo sistemų studijas, o šią žiemą grįžęs į tėvynę dukart per savaitę vedė treniruotes jauniesiems „Vilniaus“ klubo beisbolininkams.
Vilniuje – vis dar benamiai
Dirbti treneriu Vilniuje – savotiškas iššūkis, mat sąlygos, kuriomis tenka verstis beisbolininkams Lietuvoje ir Floridoje, skiriasi kaip žemė ir dangus.
„Esu iš mažos šalies, kur beisbolas nėra populiarus, todėl į mane Amerikoje žiūri kiek kitaip. Daugelis žmonių, kuriuos sutinku, apie Lietuvą išgirsta iš manęs. Jie nežino, kaip aš treniruodavausi, kokias sąlygas čia turėjau ir kaip sunku buvo iškilti“, – neslėpė D. Neverauskas.
Tačiau kreivų žvilgsnių beisbolininkai sulaukia ir Vilniuje. 2011 metais pagaliau buvo užbaigtas sklypo, kuriame turėtų būti įrengta beisbolo aikštė, detalusis planas. Bet tuomet prieš stadiono statybas piestu stojo Žirmūnų mikrorajono bendruomenė.
„Žiemą sąlygos treniruotis yra tikrai neblogos, turime savo bazę „Sportimos“ maniežo rūsyje, dirbame ir lengvosios atletikos manieže, kuriame šiek tiek šilčiau. Bet didžiausia problema ta, kad mums trūksta normalios aikštės. Perdarėme stadiono projektą, tačiau „Vilniaus planas“ – tokia organizacija, kur kai netepi, tai ir nevažiuoja. O mes nesame tokie dideli verslininkai, kad galėtume tuos ratus nuolat tepti“, – guodėsi V. Neverauskas.
Nepaisant nepriteklių, keturi gabiausi Vilniaus jaunieji beisbolininkai sulaukė kvietimo į pavasarį vyksiančią žaidėjų peržiūrą, kurioje bus atrinkti 50 Europos talentų, dalyvausiančių MLB organizuojamoje stovykloje. Į pastarąją lietuviai patenka jau šešerius metus iš eilės, o pirmajam tai padaryti pavyko būtent D. Neverauskui.
