Cerebrinis paralyžius atsiranda dėl smegenų pakenkimo ir negali būti pagydytas, o ligos sunkumas priklauso nuo pakenkimo dalies ir dydžio. Artūras serga vidutinio sunkumo forma, o bendras kūno darbingumas sudaro 40 proc. įprasto sveikam žmogui.
Nors dabar ligą ir jos sudėtingumą pavyko stabilizuoti, vaikinas pamena ir skaudžias vaikystės dienas, kai kova su liga buvo pati sunkiausia.
„Dar iki šiol prisimenu, kaip vaikystėje turėjau miegoti su įtvarais – jie laikydavo kojas tiesias. Pamenu žingsnius iki kito kambario, laikantis už sienos, nors pasitaiko ir dabar, kad tenka eiti laikantis už jų“, – sunkiai rinkdamas žodžius su DELFI kalbėjo A. Bolyčevas.
Susitaikė su lemtimi
Nueiti iki mokyklos ar sporto salės jaunuoliui dažnai tampa tikra kančia. Praėjusią žiemą, kelyje iki sporto salės, kurį paprastai nueina per keletą minučių, jis užtruko 40 minučių, tačiau treniruotės nepraleido.
„Dažnai sunku net stovėti vietoje, vis turiu ieškoti kur atsisėsti. Kartais net iki mokyklos sunku nueiti, kelio iki jos tik apie trys minutės, bet atėjęs ir atsisėdęs, jautiesi lyg būtum visą dieną vaikščiojęs. Sunku išlaikyti pusiausvyrą, o pakelti koją ant aukštesnio laiptelio reikia su rankos pagalba“, – skaudžią patirtį DELFI pasakojo jaunasis sportininkas.
A. Bolyčevui susitaikyti su liga buvo sunkiausia prieš keletą metų, kai pradėjo rūpėti ir merginų dėmesys. Tačiau dabar jaunuolis supranta, kad jo liga nėra tai, ko jis turėtų gėdytis, o sporto dėka jis pradėjo tvirčiau stovėti, laisviau vaikščioti ir geriau jausti savo kūną.
Kiekviena treniruotė – gimtadienis
Užsiimti kultūrizmu pradėjęs beveik prieš ketverius metus, sporto pradžioje jaunuolis nepasižymėjo fizine jėga ir nuo žemės sunkiai pakeldavo sunkesnio svorio svarmenį. Tačiau aplinkiniai greitai pastebėjo Artūro perspektyvas, tada ir kilo pirmos mintys apie dalyvavimą varžybose.
„Pastebėjau, kad mano kūnas sunkiai kaupia riebalus, o kiti sportininkai pradėjo kalbėti, kad mane reikia siųsti į varžybas. Tada atsirado vizija, kad aš stoviu scenoje. Svajojau tai jausti ne tik sapne ar vaizduotėje, bet ir realybėje“, – pasakojo jis.
Jaunasis sportininkas neturi konkretaus atsakymo, kodėl pasirinko būtent kultūrizmą. Jam nuo pat vaikystės patiko raumeningi vyrukai, o ir retai save naujose veiklose išbandydavęs, tad nusprendė apsilankyti sporto salėje ir iškart suprato, kad atrado save.
„Pirmą kartą pabandęs užsiimti kultūrizmu, supratau, kad tai yra ko noriu. Įsivaizduokite jausmą, kad kiekviena treniruotė jums lyg gimtadienis“, – DELFI kalbėjo kultūrizmo naujokas.
Sportas padėjo pažinti gyvenimą
Atradęs save kultūrizme, A. Bolyčevas sugebėjo atsakyti į ne vieną sau rūpimą gyvenimišką klausimą. Šis sportas jį padaro tokiu laimingu, kad pats tai įvardija kaip pakilimą virš debesų. Artūro manymu, teigiamo rezultato, bet kokioje veikloje gali pasiekti tik tada, kai susiduri su sunkumais.
„Jei sukandęs dantis kelsiesi ir toliau judėsi, tu liksi nugalėtoju. Vien šio sporto dėka atsakiau į daugelį gyvenime iškilusių klausimų. Supratau, kad norėdamas kažką pasiekti, turiu niekada nesustoti, o parkritęs keltis iš paskutiniųjų jėgų, sakydamas pats sau, kad tu gali“, – savo gyvenimo filosofiją aiškino atletas.
Nors treniruotes vadina gimtadieniais, o kultūrizmas padėjo suprasti save, A. Bolyčevas šį sportą pamilo tada, kai suprato, kiek jėgų reikia jam atiduoti.
„Dauguma žmonių mano, kad tai labai lengva, bet šalia būnantys draugai mato, kiek aukoju savęs. Žmonės šiame sporte mato tik rezultatą ir nesuvokdami kiek jėgų atiduoda atletai peikia juos įvairiais komentarais. Šis sportas yra gyvenimo būdas“.
Pergales skina už savo lėšas
A. Bolyčevas varžosi neįgaliųjų kategorijoje. Jis jau spėjo iškovoti ne tik Lietuvos, bet ir Europos čempiono vardą. Paskutinis jo iškovotas titulas – pirma vieta 2013 metų Tarptautinės lengvojo kultūrizmo federacijos (WFF) organizuotose 45-ose „Amber Prix International“ varžybose. Nors diplomų, medalių ir taurių už aukštas vietas kultūrizmo varžybose Artūras iškovojo jau nemažai, pergalių jis nesureikšmina.
„Prizai mano pasiekimų gal ir nenusako, bet viduje jaučiuosi kai ką pasiekęs – kai kuriems žmonėms tapau pavyzdžiu. Kai kiti dėkoja už suteiktą stiprybę, palaiko tave, štai kas yra pasiekimas“, – DELFI teigė sportininkas.
A. Bolyčevas dažnai negali vykti į varžybas dėl lėšų stygiaus. Rėmėjų susirasti šiame sporte yra sunku, o valstybė suteikia tik pašalpą už negalią. Dažnai tenka ieškoti išeičių, kurios padėtų sutaupyti atliekamą litą – taupiai naudoti grimą ar nakvoti pas draugus, kad sutaupytų pinigus kelionei atgal iš varžybų.
Nori rungtis su sveikaisiais
Paskutinių varžybų metu jaunuolį pastebėjo ir keli Lietuvos treneriai, kurie pasiūlė save išmėginti keliose lengvosios atletikos rungtynėse – 60 metrų sprinto bėgime ir rutulio stūmime.
Savo ruožtu, A. Bolyčevas norėtų patekti į Lietuvos parolimpinę rinktinę ir dalyvauti žaidynėse. Kitas jo tikslas – pradėti rungtis su sveikais kultūristais.
„Viena yra būti pirmu tarp keturių sportininkų neįgaliųjų kategorijoje, kita – rungtis tarp sveikųjų. Geriau būsiu penktas tarp daugybės dalyvių, nei pirmas tarp kelių“, – mano cerebrinio paralyžiaus nepalaužtas atletas.
A. Bolyčevas nemėgsta daug kalbėti – jo manymu, kalboms ateina metas tik tada, kai kažką pasieki. Nors ir turi ambicingų planų, sportininko pagrindinis tikslas yra visiškai kitoks – noras susitvarkyti kūno proporcijas ir sudalyvauti kuo daugiau varžybų, tokiu būdu dar labiau motyvuojant aplinkinius.
Pagalba atletui - tuoj po straipsnio publikacijos
DELFI portale perskaitęs straipsnį apie A. Bolyčevą, su redakcija susisiekė KTU doktorantas, dirbantis ortopedu. Jis jaunuoliui pasiūlė atvykti į universitete įkurtą laboratoriją atlikti eisenos biomechanikos analizę, kuri diagnozuotų vaikino kojų būklę.
Po tyrimų, pagal gautus rezultatus, būtų pritaikytas ortopedinis kulkšnies-pėdos įtvaras pagamintas iš anglies pluošto audinio. Įtvaras padėtų kompensuoti vaikino judėjimo sutrikimus.
„Dėl įtvaro funkcionalumo pritaikant pacientui – reikia atlikti eisenos tyrimus įvertinant patologijos laipsnį. Turėdami tikslesnius biomechaninių tyrimų duomenis, žmonių su apatinių galūnių eisenos sutrikimais, galėsime sukurti šių tyrimų metodologiją, sudaryti biomechaninių parametrų pritaikymo metodus“, - DELFI sakė D. Šatikas.
DELFI dėkoja visiems geros valios žmonėms, galintiems ir norintiems padėti negalios nepalaužtam sportininkui.
