Straipsnyje pavadinimu „Apkvaitusi nuo krepšinio“ rašoma, kad Lietuva yra šalis, visiškai išprotėjusi dėl šio žaidimo.

„Atsargiai, šioje šalyje krepšinis nėra paprastas sportas, kur pakanka oranžinį kamuolį įmesti į krepšį. Nuo Kauno iki Klaipėdos, nuo Alytaus iki Marijampolės, nuo Panevėžio iki Nemuno deltos lietuviai jums pasakys, kad už tai, jog jie dabar gyvena nepriklausomoje šalyje, jie turi būti dėkingi ir krepšiniui“, – rašo „Liberation“.

Todėl nenuostabu matyti mašinas, papuoštas geltonos, žalios ir raudonos spalvų vėliavomis. Lygiai taip pat nenuostabu valgyti kamuolio formos picą.

„Nieko netikėto rasti krepšinio aikšteles nedideliuose kaimeliuose, turinčiuose saujelę gyventojų. Krepšinis yra neatskiriama lietuviško identiteto dalis, buvusi kaip rezistencijos aktai, siunčiami tiesiai sovietiniai žmogėdrai“, – rašo dienraštis.

Pirmąja Lietuvos meilės istorija su krepšiniu įvardijamas Latvijoje 1937 metais vykęs Europos krepšinio čempiontas.

Tačiau jau 1940 m. Stalino daliniai įsiveržė į Lietuvą. Penkto dešimtmečio pradžioje vyko nežmoniška okupacija, pažymėta trėmimais į Sibirą ir KGB tironija.

„Lietuvių žaidėjai laikyti puikiais krepšininkais, tačiau vertinti kaip per dideli nacionalistai, todėl buvo įtraukti į „juodąjį sąrašą“. Štai tokie burtininkai kaip Algirdas Linkevičius niekuomet nevilkėjo Sovietų sąjungos marškinėlių“, – atkreipia dėmesį Prancūzijos žurnalistas.

„Reikia pažymėti, kad Lietuva su savo klubais rodė špygą raudonajai žmogėdrai. Pirmiausiai Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Statyba“. Jų akistatos su Maskvos CSKA, raudonosios armijos klubu, dešimtmečius kėlė aistras“, – rašoma straipsnyje.

„80-ų pabaigoje 5 tūkst. lietuvių sirgalių nuvažiavo į Maskvą be bilietų, tačiau norėjo pamatyti „Žalgirio“ ir CSKA finalo mačą. Žinodamas apie šios riaušininkų ordos atvykimą, pulkininkas Gomelskis, treniravęs CSKA, pareikalavo, kad visos vietos arenoje būtų išdalintos rusų kareiviams. Tačiau nelaimei, rungtynių dieną „Žalgirio“ sirgaliai aplankė kareivines mainydami bilietus į litrus degtinės. Taigi taip Maskvos sporto rūmai visiškai palaikė Kauną! CSKA kapitonas Sergejus Tarakanovas vieną dieną netgi gavo savo nuotrauką, suteptą... ekskrementais!“, – vieną iš anekdotų primena jis.

Primenama, kad „Žalgirio“, o kartu ir lietuviško krepšinio aukso amžius prasidėjo atėjus Arvydui Saboniui, kuris iki šiol Lietuvoje laikomas geriausiu visų laikų žaidėju. Su šiuo milžinu „Žalgiris“ Sovietų sąjungos čempionu tapo 1985, 1986 ir 1987 metais.

„Taigi iš šios skausmingos, tačiau uždegančios istorijos lietuviai pasisemia jų neprilygstamą aistrą krepšiniui. Reikia aiškiai pasakyti, kad penktadienio rungtynės tarp Lietuvos ir Prancūzijos nuostabioje Vilniaus arenoje bus magiškos. Baltų komanda brangiai parduos savo odą, kad galėtų parodyti pagarbą savo pasakiškai publikai ir bandys laimėti savo čempionatą“, – įsitikinusi „Liberation“.

„Tai būtų tokios pačios emocijos kaip ir pirmą mūsų nacionalinės šventės dieną“, – žurnalistui sakė Vilniuje autobusų stotelėje sutiktas lietuvis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją