Tačiau vis dėlto, krepšininkai turės apsiprasti su šiuo pasibuvimu ne rojuje, kur jie gyvens mažiausiai iki pirmadienio vakaro, kol baigsis pirmas turas.
Pasak Prancūzijos dienraščio, miestas, susidedantis iš aptriušusių sovietinių blokinių namų, geležinkelio, jungiančio su Baltarusija (iš tiesų geležinkeliu iš Šiaulių yra arčiau pasiekti Latviją - DELFI) ir aprūdijusių angarų, lankytojui parodo savo niūrų veidą.
Ne ką geresni vaizdai krepšininkams atsiveria ir pro viešbučio langus. Pažvelgus pro juos galima pamatyti surūdijusius garažus, kurie atrodo, kad gali bet kada sugriūti, degalinę ir geležinkelio perėją.
Kartu publikacijoje pripažįstama, kad Šiauliai turi keletą pateisinamų atsiprašymų: maždaug 60 proc. miesto buvo sugriauta per Antrą pasaulinį karą, prarasta maždaug 80 proc. žydų bendruomenės, kuri tapo nacių aukomis. Straipsnyje taip pat rašoma, kad miestas siūlo ir įdomų dalyką – Kryžių kalną, kuris yra tarsi pagarbos ženklas Lietuvos katalikams rezistentams.
„Tačiau šiomis lietingomis dienomis, kai dangus yra taip žemai, jog atrodo, kad jis glosto pakaušį, o temsta apie 19 val., nuoširdžiai kalbant, yra dėl ko būti blogai nusiteikusiam. (...) Pradedame suprasti dešimties kiekvieno žaidėjo per popietę viešbutyje peržiūrėtų DVD teoriją“, – rašo „Libération“ žurnalistas, savo nacionalinę komandą atlydėjęs į Šiaulius.
Straipsnyje pripažįstama, kad trečiadienio rytą spaudos konferencijoje Prancūzijos rinktinės nariams sunkiai sekėsi rasti epitetų pirmiems įspūdžiams apibūdinti.
Vienas iš Prancūzijos krepšininkų Joakimas Noah nesmagiai nusišypsojęs atsakė: „Galėčiau pasakyti, kad tai nėra aplinka, prie kurios aš pripratęs“.
JAV žaidžiantis Kevinas Seraphinas šypsodamasis pasakė: „Tai iš tiesų nėra šalis, į kurią atvažiavęs tu pasakai „Waaaauuu! Čia ne Jungtinės Amerikos Valstijos. Bet gerai, bent jau galime galvoti tik apie krepšinį“.
