„Viskas tikrai nebuvo taip, kaip tikėjausi. Manau, viena pagrindinių to priežasčių buvo per didelis jaudulys. Kad ir kaip kalbėtume, su juo nesusitvarkėme. Ir skuboti sprendimai, ir visa kita tai rodo. Aišku, čempionatas ilgas, istorijoje buvo daug atvejų, kai pralaimėjome pirmas rungtynes, bet tikrai nenorėčiau galvoti, jog kai kuriems žaidėjams pakako patekti į komandos dvyliktuką. Tikiuosi, jie dar atsiskleis ateityje, bet šiandien buvome visai kita komanda. Tuo metu serbai žaidė savo žaidimą, kuriuo ir remiasi paskutiniu metu. Deja, jie mus apdaužė ir primušė“, – po dvikovos kalbėjo J. Kazlauskas.
Padedamas energingai puolime žaidusių Nemanjos Nedovičiaus ir Nemanjos Bjelicos, N. Krstičius lengvai laužė lietuvių gynybą baudos aikštelėje ar greta jos. Paklaustas, kas labiausiai atsakingas dėl nesulaikyto priešininkų lyderio, J. Kazlauskas vėl paminėjo jaudulį.
„Treneris visada prisiima kaltę. Galbūt ne tokį žodį pasakei, galbūt tinkamai nenuteikei, kad tas jaudulys atsirado. N. Krstičius jau pradžioje sukūrė serbams per didelę persvarą. Vėliau broliai Lavrinovičiai įnešė šiokių tokių korekcijų, atrodė, kad jau pagausime savo ritmą, bet vėl pasipylė skuboti metimai, sprendimai.
Kodėl nedvigubinome gynybos prieš N. Krstičių? Serbai turi ir daugiau pavojingų žaidėjų, o N. Krstičius labai gerai moka numesti kamuolį laisvam komandos draugui. Kalbėjome, kad ginantis prieš jį užtvaras turime apeiti „per apačią“, bet kartais tiesiog vaikiškai klydome, darėme ne tai, ką buvome sutarę“, – dėstė Lietuvos rinktinės strategas.
Pirmą pralaimėjimą B grupėje patyrusių lietuvių Jesenicėse dar laukia ketverios rungtynės. Žvelgdamas į ateitį, J. Kazlauskas neskubėjo teigti, jog suklupta buvo ties sudėtingiausiu laipteliu.
