Per pokalbį V. Romanovas išsakė nemažai ekscentriškų minčių, tik šį kartą ne vien apie sportą, bet ir apie kitas gyvenimo sritis: architektūrą, istoriją, lietuvių identitetą, šokius, mediciną, mokslą, politiką ir kosmosą.
Dalį šio interviu pateikiame savo skaitytojams.
- Pokalbį norėtųsi pradėti klausimu apie naują Kauno areną. Apsilankius joje, susidaro įspūdis, kad ji tarsi nebaigta statyti.
- Pas mus architektūrą visi išmano. Kaip ir krepšinį, politiką... Ten dar turi būti Lietuvos vėliavos formos tinklas. Bet šiaip ten gerai pasirinkta. Jeigu žinotumėte istoriją, tai maždaug šioje vietoje buvo pastatyta tvirtovė. Ten, galima sakyti, mišinys arijų ir italų įsikūrė, kurie bėgo nuo Cezario, nuo inkvizicijos. Atplaukė Nemunu ir prie santakos su Nerimi įsikūrė.
Susitarė su lietuviais, tiksliau lietuvių tada nebuvo, buvo žemaičių gentys. Su jais susitarė Naują Romą pastatyti. Nes juos išvarė iš Romos aborigenai vietiniai. Tiksliau - naujas tikėjimas. Cezaris pasiskelbė pontifiku. Dievo vietininku. O pagonybė to nepripažįsta.
Nes tai nėra garbinimo religija, o pamokos, kaip gauti žinių iš kito pasaulio, iš kosmoso, visatos. Žinios sąlygojo žemdirbystę ir architektūrą, kuri egzistavo dar toli gražu iki Kristaus. Ir piramidės pastatytos, ir visa civilizacija.
Štai čia Palemonas 1-asis su 500 šeimų pastatė Roma Nova. Taip atsirado kultūros centras, Romanovų, Rusijos carų lopšys. Kol neprasidėjo Kryžiaus žygiai, kad juos sunaikintų. Taip jie nuolat klajojo į šiaurę, į Tverę.
Aš žinau, kad pirmi naujos valstybės gyventojai buvo arijai. Piramidė – tai bendravimo su kosmosu statinys. Su kitu pasauliu. Laidojimo paprotys, tai - bendravimo su mirusio dvasia, su ta energija, kuri lieka po žmogaus mirties. Ritualas.
Taigi, Kryžiaus žygiai ir Žalgiris susiję. Aš tokią knygą apie chronologiją leidžiu, ten kalbama apie valstybę, tiksliau, jos chronologiją, kur jie išrenka 50 žmonių, lietuviškai kalbančių, kurie išrenka pontifiką ir kurie duoda žinias per pranašą, visuomenei kaip elgtis, gyventi.
Prieš 2000 metų, kai atėjo krikščionių, judėjų, musulmonų kultūra, visa tai buvo sunaikinta. Mano nuomone, ir kultūra, ir žmogus 2000 metų neprogresuoja. Jis degraduoja kaip asmenybė, lyginant su Dievu. Jis su tų religijų pagalba yra vergas.
- Taip, gana netikėta mūsų pokalbio pradžia...
- Tai jūs apie architektūrą, apie areną. Ji tai simbolizuoja... Kultūra ir yra visuomenės, valstybės esmė. Kada nors turime išeiti iš tų ribų. Net Sachara buvo apgyvendinta kažkada. Palydovai tai randa. Visa tai arijų dėka, kai mums buvo pasiųsta, kad žmogus turi vystytis ne kaip gyvulys, o kaip žmogus.
Ir įdomu, kad toje senojoje pilyje Kaune, jeigu buvote, filmą „Ruslanas ir Liudmila“ filmavo. Ji buvo sugriauta vokiečių, visi sudeginti, o kai atstatė, nuo tos datos švenčiamas Kauno gimtadienis. Tai mes areną statome, nes istorija prasideda ne nuo tada, o nuo daug anksčiau.
- Girdėjome, kad prie arenos finansavimo teko gerokai prisidėti ir jums?
- Taip, reikėjo nemažai prisidėti. Kažkur 20 procentų nesugebėjo rasti. Tai teko įdėti. Sunkiausia buvo paleisti visą tą mechanizmą, išmokti naudotis visomis detalėmis...
Blogiausia, kad konkurentai nuolat trukdė. Tai ten chemikalai užkasti, tai branduolinės liekanos. Priešpaskutinę dieną paskambino vaikams į darželius ir mokyklas. Neva, tėveliai, neleiskite - susprogdins. Likus valandai iki atidarymo, paskambino, kad susprogdino. 17 tūkst. pagal instrukciją reikėjo evakuoti. Visam tam reikėjo rengtis. Bet atsilaikėme.
- Ar jus tenkino arenos rinkodara per Europos čempionatą?
- Tai viskas, ką galėjome geriausio padaryti. Mes tiesiog neturėjome laiko, generalinę repeticiją surengėme jau per patį čempionatą... Kitąmet Kaune vyks veteranų Europos čempionatas. Aš jiems daug metų padėjau. O šiemet pasisekė – tapome pirmi ir 2 taškus įmečiau, nors iki tol net kamuolio rankose nebuvau laikęs... Aš ir šiaip kamuolį, kai paėmiau pirmąsyk, įmečiau 7 baudas iš 10. Tai nesuprantu, kaip krepšininkai to nepadaro.
- Kodėl Lietuvoje nėra pajėgaus moterų krepšinio klubo?
- Valstybė jo negali išlaikyti, privatininkai - irgi ne. Tai - nuostolinga veikla. Pajėgiam moterų krepšinio klubui reikia bent 3–5 mln. dolerių.
- Teko girdėti, kad pasižymėjote ir šokių aikštelėje. Kaip jums kilo idėja ten dalyvauti?
Norvaišos pakvietė, kai nuėjau pažiūrėti į anūkes šokančias. Patiko. Kai dalyvavau televizijos šou, intensyviai teko treniruotis... Mane mokyklos laikais kvietė ir į baseiną, ir į boksą, o man šokiai visada patiko. Ir Škotijoje anksčiau manė, kad šokiai geriausiai ugdo ritmo pojūtį. Ir dar boksas. Trenerius samdė specialiai.
Šiandien „Žalgiris“ pas mane boksu užsiima. Iš esmės, pagal žaidėjo judėjimą bokse iškart nustatai, ar jis turi ritmo pojūtį, sprogstamosios technikos.
- Tai jūsų išradimas?
- Taip.
- Kaip treneriai priima jūsų patarimus?
- Jie priima tik tai, ką supranta. Vieni - taip, kiti – ne. Svarbiausia - ką vaikinai.
- Po to, ką išgirdau negaliu nepaklausti. O jums pačiam nebuvo noro pačiam nuo suoliuko pavadovauti?
- Jūs žinote, man ir teko. Kai aš perėmiau „Žalgirį“, vairavo kiti. Atėjau, vairą atėmiau ir prasidėjo intrigos. Visi fanai sukilo. O aš išėjau ir laimėjau dvejas rungtynes.
- O kodėl neišėjote ir nepasakėte: „aš laimėjau, ko jums dar reikia?“
- O ką kalbėti? Su kuo? Kalbėti su tavo priešu? Apie ką?
- O jūs fanus laikote savo priešais?
- Tai fanai ir liaudis... Kur juos ves, ten jie ir eis. Kam man šiuo reikalu užsiimti?
- Tokia didelė armija. Kodėl jų neišnaudoti? Nepaversti savo šalininkais?
- Suprantate... Jei, kaip sakoma, tuo tikslu investuoti į kultūrą ir sportą, kas yra vienas ir tas pats, iš principo... Tai reiškia - valdyti liaudį. Taip? O ką, negi mano toks tikslas? Tegul jie valdo. Įdomiau - priešingai, kai visi fanai ateina su plakatais... Taip, visa salė, o aš laimiu... Tai – klasė. O jie eina, kaip apspjaudyti...
-Tai gal jums galutinai persikvalifikuoti ir dirbti treneriu, jei jums taip gerai pavyksta?
- O kas tada pinigus uždirbs? Ne, man tai neįdomu.
- O kas įdomu? Gal norėtumėte savo išbandyti dar kokiose nors kitose srityse?
- Kokiose?
- Mokslas, kultūra, medicina...
- O sportas tai ir yra ta pati medicina, tiksliau - jos avangardas. Tai žmogaus ir jo galimybių tyrinėjimas. Šiandien mokslininkai jau įrodė, kad žmogus, savimi pasitikintis sportininkas, tikintis tuo, ką daro, gali save keisti biologiškai. Molekulių ir genų lygmenyje.
Aš, pavyzdžiui, užsiėmiau šokiais, save visiškai pakeičiau per 6 mėnesius. Genai modifikuojasi, suprantate? Mokslininkai šiais laikais tai gali matyti per mikroskopus. Šiandien mokslininkai gali įrodyti, o aš tai žinojau 20 metų, kad žmogaus genai nuo energijos modifikuojasi.
Žmogus 100 procentų sudarytas iš energijos. Žemė, jeigu atimsime energiją, pavirs į taškelį. Taip ir žmogus. O energija valdoma tikėjimu tuo, ką darai. Treneriui reikia duoti šitas žinias ir jį priversti praeiti viską, nuo A iki B. Tada man įdomu. O jeigu man būtų įdomu tik laimėti, tada viskas paprasta – duoti 100 tūkst. Jeigu lemiamos rungtynės – milijoną žaidėjui. Ir ne aš duodu. Tie, kurie atlieka statymus, duoda pinigus ir išlošia. Man įdomus pats žmogaus vystymosi procesas. Aš pats vystausi.
- Kodėl tada nededate pinigų į mokslinius tyrimus?
- Čia ir yra laboratorija. Sporto klubas – jeigu tai ne šou verslas. Jis gyvena kitais dėsniais. Aš netikiu, kad sportas apskritai išliks po keleto metų. Jis visas taps šou verslu.
- Dar viena jūs dominusi veiklos sfera – politika. Jūs, regis, norėjote tapti Lietuvos prezidentu?
- Žinote, jeigu būčiau bolotiravęsis, tai būčiau juo tapęs. Patikėkite, Lietuvoje šalies prezidentu tapti tai gerokai lengviau nei, pavyzdžiui, futbolo federacijos prezidentu. O aš, jei būčiau panorėjęs galėjau tapti prezidentu ne tik Lietuvoje. Bet nekeliu sau tokio tikslo. O paskutinę dieną padaviau paraišką šalies prezidento rinkimams tam, kad parodyčiau, kad nė vienas kandidatas į prezidentus neatitinka keliamų reikalavimų, nėra etninis lietuvis, gimęs iki karo. Juos visus komisija registruoja, o manęs - nenori. Štai aš ir įrodžiau, kad jie visi turi tiek pat teisių, kiek ir aš.
- Ar jums Lietuvoje dažnai teko susidurti su nacionaliniu klausimu?
- Jūs supraskite, Romanovai daugiau, negu tūkstantis metų ten (Lietuvoje - DELFI) gyvena. Nėra Lietuvoje jokių etninių lietuvių. Visi ateiviai iš kur nors. Lenkija, Baltarusija. Nė vieno gryno lietuvio nėra. Išskyrus Romanovus (šypsosi).
- Ką dar norėtumėte išbandyti? Kuo nustebinti liaudį?
- Na, galima dar nuskristi į kosmosą...
- Jūs rimtai?
- O ką? Man jau buvo pateiktas pasiūlymas. Žinoma, būtų įdomu pažiūrėti į žemę iš šalies.
- Kodėl nesiryžote?
- Ryžausi. Jei turiu sveikatos, kodėl gi nenuskridus?
- Su politika baigta?
- Aš jau sakiau, man tai neįdomu. Jei į ją žengti, į tą mafiją, tai reikės visus juos išmušti ar nunuodyti. Tai - ne man. Kas yra demokratija? Sako, kad tai graikų žodis. Nieko panašaus. Tai – slaviškas žodis. Jis reiškia - bendras reikalas. O kas šiandien yra politika? Tai jų reikalas - „cosa nostra“.
Amerika, pavyzdžiui, mirė. Amerikos neliko, kai ji įsiveržė į Jugoslaviją, Afganistaną, Iraką. Viskas mitas apie demokratiją išnyko. Kol jis buvo, kažkas buvo kuriama, statoma.
- Atrodo, kad jūsų nuomonė apie šiuolaikinę civilizaciją nėra pernelyg gera
- O kaip kitaip? Septyni milijardai žmonių trypia Žemę ir tik dergia ją, ir semia gamtos išteklius. Kokia žmonijos ateitis? Ją galima būtų tik parduoti organams, o likusią biologinę masę vertėtų perdirbti į kombinuotus pašarus. Niekam kitam jis nereikalingas, nes jis nesivysto.
