14 metų trukusi „Vėtros“ istorija triukšmingai užsibaigė praėjusią liepą, kuomet klubas dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo viduryje sezono buvo pašalintas iš A lygos, o futbolininkams leista vienašališkai nutraukti sutartis su „popierinei“ egzistencijai pasmerkta Vilniaus komanda.
Praėjus keturiems mėnesiams po griežto LFF verdikto, buvę 2009 m. šalies vicečempionų ekipos žaidėjai ruošiasi dar kartą susiburti teismo salėje.
Į teismą keliaus artimiausiu metu
Bendrą ieškinį dėl „Vėtros“ įsiskolinimų pasirašė 14 pareiškėjų, tarp kurių yra ir buvęs sostinės komandos vyriausiasis treneris Virginijus Liubšys.
„Viską surašėme ir laukiame, dabar dirba teisininkai“, – DELFI informavo V. Liubšys.
Ieškinio suma siekia 464 tūkst. litų be palūkanų ir delspinigių. Buvusiems „Vėtros“ futbolininkams ir treneriams atstovaujančio advokato Sigito Juodelio teigimu, ieškinys teismą turėtų pasiekti artimiausiu metu, kai reikiamus dokumentus pateiks dar mažiausiai du žaidėjai, taip pat ketinantys prisidėti prie bylinėjimosi proceso.
S. Juodelis prisipažino nežinantis, ar „Vėtros“ klubas dar turi turto, kurį išieškojus būtų galima grąžinti skolas buvusiems ekipos nariams. Tačiau advokatas vylėsi, kad priteistus įsipareigojimus perims paslaptingi investuotojai, neva ketinantys prikelti klubą naujam gyvenimui.
„Kai skolos bus priteistos, jas kartu su klubu perims naujas savininkas. Bet apie jį girdėjome tik iš neoficialių kalbų, nieko konkretaus pasakyti negalėčiau“, – teigė S. Juodelis.
Investuotojus slepia
Gandai apie potencialius naujus „Vėtros“ šeimininkus sklinda nuo vasaros pabaigos. Klubo įkūrėjas Romas Stašauskas DELFI paneigė neoficialią informaciją, kad merdinčiu klubu domisi su futbolu susijusių projektų vystymo patirties turinti „Ūkio banko investicinė grupė“ (ŪBIG).
Verslininkas aiškino negalintis atskleisti, kas ketina įpūsti „Vėtrą“ antram gyvenimui, tačiau užsiminė, kad potencialūs investuotojai yra iš Lietuvos. R. Stašauskas nesiryžo pasakyti ir to, kada užmojai atkurti „Vėtros“ komandą galėtų virsti konkrečiais sprendimais.
„Dar per anksti apie tai kalbėti“, – nukirto buvęs klubo vadovas, kuris teigė šiuo metu padedantis „Vėtrai“ ieškoti finansinių šaltinių.
R. Stašauskas tikino, kad, atkūrus klubą, senos skolos komandą palikusiems žaidėjams ir treneriams būtų grąžintos.
„Tai ir yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių reikia atgaivinti „Vėtrą“, – pažymėjo R. Stašauskas.
Stadionas jau turi pirkėją
Net jei ketinimai prikelti iš pelenų vieną sėkmingiausių pastarųjų metų Lietuvos futbolo klubų turėtų apčiuopiamo pagrindo, naujas „Vėtros“ istorijos etapas gali įstrigti.
Netekęs komandos, Vilniaus klubas šiemet liko ir be „Vėtros“ stadiono, kuris perėjo arenos statybas finansavusio „DnB NORD“ banko žinion.
2005 m. tarp „Vėtros“ ir banko antrinės bendrovės „DnB NORD lizingas“ sudaryta lizingo sutartis praėjusią vasarą buvo nutraukta klubui nebeišgalint sumokėti mėnesinių įnašų, ir „Vėtros“ stadionas tapo banko nuosavybe.
Iš dangaus nukritusį specifinį nekilnojamojo turto objektą bankas nusprendė kuo greičiau realizuoti rinkoje. Neoficialiomis žiniomis, atsirado ir stadiono pirkėjas: buvusią „Vėtros“ namų areną ketina įsigyti Lietuvos futbolo federacija (LFF), kurios derybos su „DnB NORD“ turėtų finišuoti šią savaitę.
„DnB NORD“ banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas užsiminė, kad parašai ant sutarties gali būti sudėti jau penktadienį, tačiau atsisakė pateikti daugiau informacijos.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad stadionas greitai turėtų atitekti futbolo bendruomenei“, – pastebėjo A. Vilkancas.
Alternatyva Naujosios Vilnios utopijai
Sandorį nenoriai komentavo ir LFF prezidentas Liutauras Varanavičius, kuris baiminosi, kad paviešinta informacija gali pakenkti derybų eigai.
„Nenoriu nieko komentuoti iki penktadienio. Jeigu viskas bus tvarkoje, tądien turėtų būti pasirašomi dokumentai“, – kruopščiai žodžius rinko LFF vadovas, nesutikęs atskleisti, kiek federacijai atsieitų „Vėtros“ stadiono pirkimas.
L. Varanavičius nedaugžodžiavo ir klausiamas, kam LFF prireikė arenos. Šalies futbolo užkulisius gerai išmanančių asmenų teigimu, federacija į „Vėtros“ stadiono patalpas norėtų iškelti centrinę savo būstinę, esančią sostinės Šeimyniškių gatvėje. Be to, „Vėtros“ stadionas galėtų būti alternatyva dėl lėšų stygiaus įstrigusiam ambicingam Naujosios Vilnios aikštyno, kurį planuota paversti įvairių amžiaus grupių šalies rinktinių centru, projektui.
„Tai – viena iš alternatyvų. Yra nemažai projektų, apie kuriuos diskutuojama. Kada bus aišku, tada bus galima šnekėti. O kol kas niekas neaišku“, – į kalbas nesileido L. Varanavičius.
Federacijos stadione nepageidauja
LFF ketinimai pirkti „Vėtros“ stadioną tapo rakštimi atsikūrimo planus deklaruojantiems klubo atstovams, norintiems susigrąžinti areną.
„Šis sandoris labai smarkiai komplikuotų reikalus. Sporto bazė yra itin svarbi klubo atgaivinimo dalis“, – DELFI tikino R. Stašauskas. Jis teigė mėginsiantis gražiuoju įkalbėti LFF ir „DnB NORD“ atstovus nutraukti derybas, o nepavykus žadėjo kreiptis į teismą.
Anot R. Stašausko, teisminiai ginčai tarp klubo ir banko jau vyksta ir dėl lizingo sutarties nutraukimo. Esą investuotojų paieškas pradėjęs klubas buvo pateikęs pasiūlymą išpirkti likusią skolos už stadiono statybas dalį, tačiau tai banko nesudomino. Iki praėjusios vasaros „Vėtra“ buvo grąžinusi maždaug trečdalį kredito, kurio bendros vertės R. Stašauskas nenorėjo atskleisti.
Abejoja gražiomis kalbomis
Išgirdęs „Vėtros“ atstovų poziciją, L. Varanavičius neslėpė ketinimus atkurti klubą vertinantis labai atsargiai.
„Mes pasiruošę bet kada su bet kuo šnekėtis. Mums svarbu, kad ten („Vėtros“ stadione – DELFI) neatsirastų pastatai. Turime labai daug karčių pavyzdžių, kai taip atsitiko, – pabrėžė LFF prezidentas ir patikino, kad federacija nesudarytų kliūčių klubams išsinuomoti areną. – Kai mes turėsime tą stadioną, tikrai sutiksime pasidalinti juo geriausiomis sąlygomis. Mes nesiruošiame iš to uždarbiauti. Svarbu, kad ten būtų žaidžiamas futbolas.“
Įdomu, jog įsigijusi „Vėtros“ stadioną LFF perimtų ne visą statinį. Pasak R. Stašausko, iš bendrovės „DnB NORD lizingas“ pasiskolintomis lėšomis buvo finansuojamas tik pirmasis stadiono statybų etapas.
Vėliau plečiant areną buvo įrengta dalis tribūnų, dirbtinio apšvietimo sistema, švieslentė – šie ir kiti objektai, R. Stašausko teigimu, vis dar priklauso klubui.
Pinigų nėra ir būtiniausiai priežiūrai
Kol Liepkalnio gatvėje įsikūrusi arena nesulaukia naujų šeimininkų, apleistas stadionas, kuriame paskutinės futbolo rungtynės vyko prieš keturis mėnesius, pamažu praranda savo prekinę išvaizdą.
„Didelės tragedijos nėra. Gaila tik aikštės – nėra pinigų žolę nupjauti. Juk reikia veją žiemai paruošti“, – krimtosi kasdien apžiūrėti stadiono užsukantis „Vėtros“ ūkvedys Valerijus Kromanas.
Primename, kad „Vėtros“ ekipa to paties pavadinimo naujajame stadione pradėjo rungtyniauti 2004 m., persikėlusi į Vilnių iš Rūdiškių.
Ambicingus planus kūrusios sostinės ekipos finansinė padangė ėmė niauktis 2007 m. Praėjusiais metais „Vėtra“ užbaigė sėkmingiausią klubo istorijoje sezoną, laimėjusi A lygos sidabro medalius ir UEFA Europos lygos turnyre nužygiavusi iki trečiojo etapo. Tačiau žaidėjų pastangos aikštėje finansiškai nebuvo įvertintos – komandos nariai pusę metų nesulaukė atlyginimų.
Skolų į kampą įvarytas tuometis „Vėtros“ prezidentas R. Stašauskas, kuris sulaukė kaltinimų dėl abejotino klubo finansų valdymo, praėjusią žiemą užleido kelią kitam „Vėtros“ dalininkui – Maskvos verslininkui Antonui Treušnikovui.
Naujas komandos šeimininkas įtikino LFF leisti „Vėtrai“ išimties tvarka startuoti 2010 m. A lygos pirmenybėse, tačiau teigiami poslinkiai pasirodė buvę laikini. Klubo įsiskolinimai žaidėjams ir treneriams vėl kaupėsi, todėl liepą LFF nutraukė sostinės ekipos agoniją, pašalindama „Vėtrą“ iš Lietuvos futbolo turnyrų.
Per savo istoriją „Vėtra“ keturissyk tapo A lygos prizininke ir tiek pat kartų žaidė LFF taurės finale.
