6 mln. litų. Tiek per pastaruosius kelerius metus buvo investuota į centrinį Klaipėdos stadioną. Miesto valdžia didžiavosi, kad jame pasėta veja yra viena geriausių Lietuvoje.

Ir net buvo pasvaičiojimų, kad centriniame stadione vyks futbolo varžybos tarp Lietuvos ir Ispanijos rinktinių.

Tačiau dėl tos išgirtos vejos šiuo metu stadione nevyksta jokios varžybos, nors Lietuvos futbolo A lygos čempionatas, kuriame dalyvauja dvi uostamiesčio ekipos, prasidėjo prieš du mėnesius.

„Čia ne salė, o stadionas, todėl jo būklė priklauso nuo oro sąlygų. Rudenį stadionas buvo virtęs bulvių lauku ir staigiai užšalo. Žiema buvo šalta, todėl žolė įšalo ir neišdygo. Dabar užsėjome naują. Kai tik ji sudygs ir pirmą kartą ją nupjausime, jau galės vykti varžybos. Tai tikriausiai bus gegužės pabaigoje“, – aiškino Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centro stadiono bazės vedėjas Romualdas Pargaliauskas.

Reikėtų šildyti

Jo teigimu, taip nebūtų nutikę, jei valdžios požiūris į stadioną būtų buvęs kitoks.

„Kokią išsirinkome valdžią, kokia ji buvo, toks ir stadionas. Jis jau seniai galėjo atitikti visus tarptautinius reikalavimus, būti šildomas ir tuomet nereikėtų vargti. Dabar mes tik sėjame ir pjauname“, – dėstė R. Pargaliauskas.

Jis apgailestavo, kad milijonai investuojami į stadioną, kuris yra uosto rezervinėje teritorijoje, tad kada nors gali būti apskritai sunaikintas.

Prilygino vaikų žaidimui

Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vyriausias specialistas Ignas Pocius tvirtino, jog stadiono niekas nelies dar septynerius metus.

„Per šį laiką pastatysime naują stadioną, o kol kas ieškome galimybių, kad ir uosto organizacijos prisidėtų prie esamos aikštės tvarkymo ir priežiūros“, – teigė I. Pocius.

Jis taip pat nesureikšmino fakto, jog dviejų uostamiesčio futbolo ekipų dvikova vyksta ne Klaipėdoje.

„Nematau čia jokio absurdo. Kam reikalingos dvi ubagų komandos? Vaikų žaidimai turi vykti ne aukščiausioje, o žemesnėse lygose. Pas mus Klaipėdoje kažkokia nevaldoma situacija ir nesusipratimas“, – nuomonę reiškė valdininkas.

Jis tvirtino, jog žaisti centriniame miesto stadione negalima dėl objektyvių priežasčių – nušalo žiemkenčiai ir stadiono žolė.

Neranda milijono

Kodėl vienas didžiausių šalies miestų neturi dirbtinės aikštės?

Anot I. Pociaus, Lietuvos futbolo federacija Klaipėdai yra rezervavusi dirbtinės aikštės dangą, tačiau ją pakloti, įrengti kitą reikiamą infrastruktūrą reikia milijono litų.

„Vietą jau esame parinkę – dirbtinė aikštė galėtų būti prie centrinio stadiono. Tačiau mums reikia rasti pinigų. Juose nesimaudome, krizė sporte dar nesibaigė“, – sakė valdininkas.

Jo teigimu, šio reikalo bus imtasi, kai bus baigtos Klaipėdos arenos statybos. Gal liks dalis jai paimtos paskolos lėšų, kurias ir bus galima skirti dirbtinei aikštei įrengti.

Paramai – 300 tūkst. litų

Abi aukščiausioje lygoje žaidžiančios futbolo komandos yra remiamos ir mokesčių mokėtojų pinigais. Iš miesto biudžeto FC „Klaipėdai“ šiemet skirti 75 tūkst. litų, „Atlantas“ tiesiogiai pinigų negavo, tačiau, anot I. Pociaus, komandos remiamos ne tik litais.

„Mes joms nemokamai suteikiame aikštę ir varžyboms, ir treniruotėms, žiemą – sales. Bendrai suskaičiavus, abiem komandoms per metus yra skiriama apie 300 tūkst. litų. Tačiau bėda ta, kad jos neturi rėmėjų, todėl ir nepavyksta pasiekti gerų rezultatų“, – I. Pocius dar kartą pakartojo, jog Klaipėdai dvi aukščiausioje lygoje žaidžiančios komandos yra nesusipratimas.

Jis pabrėžė, kad klubai yra privatūs ir savivaldybė negali kištis į jų veiklą. Tačiau yra sudaryta speciali darbo grupė, kuri nagrinėja futbolo ir jam reikalingos infrastruktūros Klaipėdoje perspektyvas.

„Birželį jau turėsime kažkokias išvadas“, – patikino I.Pocius.


Raimondas Bieliauskas, futbolo klubo „Klaipėda“ direktorius:

„Apsileidimas. Tik tokiu žodžiu galima apibūdinti valdžios požiūrį ir situaciją, kai Klaipėdos komandos neturi nei kur žaisti, nei kur treniruotis. Uostamiestyje jau buvo galima turėti dirbtinę aikštę, kurioje ir būtume galėję žaisti. Kone visi miestai tokias turi, o Klaipėda nerado vietos, kur ją įrengti. Tikrai keista, kai A lygos komandoms, kurios reprezentuoja miestą, nesuteikiamos nemokamos sporto bazės. Be to, negalėdami žaisti namuose, mes nesulaukiame ir sirgalių, neparduodame bilietų.

Namų varžybas turime žaisti išvykose ir dar mokėti nuomą už stadioną. Žodžiu, ne tik negauname pajamų, bet dar patiriame ir išlaidų. Vienerios tokios neva namų varžybos mums atneša apie 2 tūkst. litų nuostolių – dėl negautų pajamų ir patirtų išlaidų. Tokios problemos nebūtų, jei Klaipėda turėtų dirbtinę aikštę.

Keista ir dėl centrinio stadiono vejos. Aiškinama, kad žolė neišdygo, nes įšalo. Visoje Lietuvoje žolė išdygo, o pas mus – ne. Reikia tikėtis, jog naujos valdžios požiūris į sporto problemas bus atsakingesnis. Krepšinio areną pastatysime, todėl pats laikas pasirūpinti ir futbolo, nes ši sporto šaka visame pasaulyje yra populiariausia“.

Vacys Lekevičius, futbolo klubo „Atlantas“ prezidentas:

„Nežinau nė vienos objektyvios priežasties, kodėl mes vis dar negalime žaisti savo stadione. Sumokėjau už Gargždų stadioną. Už tą sumą centriniam miesto stadionui buvo galima metams žolės ir trąšų pripirkti. Apie kokią futbolo ateitį galima kalbėti, kai neturime savo aikštės nei treniruotėms, nei varžyboms. Į tą stadioną 6 mln. litų yra sukišta tiesiogine šio žodžio prasme, nes vienas Dievas žino, kur jie investuoti.

Vieną galą paremontuoja, kitas nugriūva. Tikras šeimininkas taip nesielgtų. Į tokį stadioną nei sirgaliai, nei rėmėjai nenori eiti. Labai gailiuosi, kad investavau į "Atlantą". Už tuos pinigus galėjau aikštę įsirengti. Tačiau tikėjausi, jog pavyks pakelti "Atlantą", o tada ir valdžios požiūris į futbolą pasikeis. Absurdas – gegužės vidurys, o savo aikštėje dar nežaidėme nė vienerių varžybų“.