B.Zelkevičius: federacijai visi kalti, tik ne jie patys
„Matyt, su Lietuvos futbolu ne viskas gerai. Pamenu, kai rinktinę treniravau aš, irgi ne taip lengvai prieš Lichtenšteiną laimėjome. Po to, matyt, jie į viršų tą laiką ėjo, o mes sustojome – už seklumos užkliuvome. Ir tas rezultatas 0:2 yra logiškas. Nes tose rungtynėse Lichtenšteinas buvo pranašesnis vien tuo, kad geriau išnaudojo savo galimybes.
Kodėl pasistato stadioną estai, pasistato latviai, pagerina infrastruktūrą, o mes – ne? Vadinasi, yra netvarka.
Ir dėl šios padėties tikrai kažkas yra kaltas. Juk negali būti, kad Lietuvoje išnyko treneriai, talentingi futbolininkai. Jie yra ir jų bus. Tik pasikeitė jų atsirinkimo aplinkybės. Ir man atrodo, kad ši Futbolo federacijos politika nėra teisinga. Kitaip negali būti, nes būtų kitokie rezultatai. Mes nieko niekur nepajėgiame iškovoti: nei suaugusiųjų, nei vaikų, nei jaunimo varžybose.
Reikia apsižiūrėti globaliau. Kreipti daugiau dėmesio į vaikų futbolą, į trenerių rengimą. Negalima išmesti į šiukšlių dėžę trenerių, kurie ir dirbo visuomet, ir parodė tam tikrą rezultatą. Ką reiškia pasakymai, kad dabar nėra trenerių? Tai jie čia patys sau priekaištauja? Kažkada buvo trenerių, o dabar išnyko. Kodėl? Ar nereiktų panagrinėti, ką padarė patys? Kokių klaidų padarė? Nesu girdėjęs iš federacijos, kad jie kada nors prisipažintų padarę klaidų. Visi jiems kalti: treneriai, žaidėjai, tik ne jie patys. Taip juk nebūna. Jei nebus savikritikos, tai nebus jokios žengimo į priekį.
Čia nėra taip, kaip kad būtų koks inžinierius ar panašiai, kurio darbo rezultatų plačioji visuomenė nemato. Čia viskas kaip ant delno. Ateini į stadioną, pasižiūri ir matai, kaip treneris dirba, koks rezultatas, kaip apskritai dirba visas futbolas.
Aišku, pralaimėti galima bet kam. Visos komandos žaidžia sunkiai tiek Lichtenšteine, tiek Farerų salose. Bet reikia žiūrėti į situaciją apskritai. Anksčiau buvo gerų žaidėjų jaunimo komandose. Vien „Žalgiris“ kiek jaunimo paruošdavo – ir visi tie treneriai mūsų. Kokiomis sąlygomis jie dirbdavo, tai – jau kitas klausimas, bet jie dirbdavo. O dabar kažkodėl viskas pasikeitė. Tai šitą klausimą ir reikėtų plačiau panagrinėti futbolo federacijai.
Labai jie daug giriasi: kad labai daug aikščių yra, kad labai daug kur turime treniruotis, kad užimame labai gerą vietą.
Kad daugiau vaikų pradėjo sportuoti, tai gal ir tiesa. Atsirado privačių futbolo mokyklų, daugiau tėvų leidžia vaikus sportuoti dėl to, kad vaikai būtų sveiki, nesitrintų kažkur. Bet tai čia ne federacijos nuopelnas. Jų nuopelnas būtų tada, kai atsirastų, kur treniruotis, kur juos vest, kad vaikai žaistų futbolą, kad būtų aikščių. O šito mes nematom. Vilniuj, tai dar bent maniežas yra, gelbėja jis: iki vakaro užimtas, pilna tų vaikų knibžda. O be jo vaikams treniruotis absoliučiai nėra kur.
Infrastruktūra turėtų būti federacijos rūpestis. Jie turėtų padaryt taip, kad Lietuvoje stadionų pakaktų. Tas klausimas turėtų būti jai prioritetinis. Žmonės, kurie vadovauja kažkokiam reikalui juk turi pasiekti kokio nors rezultato. Negalime pradėti statyti namo nuo stogo. Jam reikalingi pamatai. O pamatai yra sporto bazės, stadionai, aikštės, kur galėtų žaisti vaikai“.
J.Kvedaras: sutinku, kad mūsų lygis stovi vietoje, kol kitų šalių kyla
„Nenoriu aš Beno įžeisti, jį gerai pažįstu ir tikrai gerbiu kaip trenerį, mes kilę iš to paties rajono, bet galėtų jis trumpam nusipurtyti tuos pelenus ir ateiti pasižiūrėti kokių rungtynių.
Dėl infrastruktūros jam turėtų būti gėda kažką sakyti. Jis turėtų prisiminti, kaip už dyką gavo „Žalgirio“ bazę ir kaip sugebėjo ją parduoti...
Mes infrastruktūra ypač rūpinamės. Beje, tik ką atsakiau į Vyriausybės kanclerio laišką. Kreipėsi į Andrių Kubilių Vladimiras Romanovas. Jeigu valstybė prisidės puse sumos, V. Romanovas žada perstatyti „Žalgirio“ stadioną. Klausė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) nuomonės. Atrašiau kancleriui, kad jeigu tik pastatytumėt bendromis jėgomis, futbolo bendruomenė ir visas sportas būtų „visomis keturiomis“ už tai.
O mes važinėjam, „pramušinėjame“ dirbtines dangas. Visiems jas duodame nemokamai. Nes mums taip pat jas UEFA duoda. Tai ko daugiau iš mūsų norėti?
Kad už rinktinių rezultatus atsakinga yra federacija, sutinku. Bet turbūt nepasakysiu nieko nauja, teigdamas, kad rinktinė bus stipri tik tada, kai bus stiprūs klubai. O mūsų klubai yra silpni.
Šalies jaunimo rinktinė gyveno penkių žvaigždučių viešbutyje, pavalgydinti, prižiūrėti, trūko tik paukščių pieno. Bet neišmokyti perduot kamuolio... Nes futbolo mokyklos priklauso savivaldybėms, švietimui ir mes neturime joms jokios įtakos. Ir jeigu šitai nesikeis, mes greitai nelaimėsime prieš nieką.
Man buvo gėda Lichtenšteine, kai pralošėme tokiai komandai. Maniau, aistruoliai dabar jau turėtų duoti mūsų žaidėjams į kailį. Ir labai didžiuojuosi jais, kad to nepadarė, kaip kokiam Azerbaidžane, kur po pralaimėjimo Kazachstanui rinktinė iš viešbučio bijojo išeiti, trenerį aistruoliai čiupo už gerklės, apsaugą teko padidinti... Ačiū Dievui, kad mūsų aistruoliai ne tokie. Futbolininkai turėjo atsistoti ir jiems išdrįsti pasakyti, kas atsitiko. Ne mums, o savo gerbėjams. O mes juos aprūpiname viskuo: ir viešbučiais, ir stovyklomis...
Kai atėjau į futbolo federaciją, pamačiau, kad vaikų futbolo nėra. Ir užsikroviau ant savo galvos visas šitas varžybas. Nes buvo jau tiek priėję, kad siuntinėjo vieni kitiems faksus – net nevažiuodavo vieni pas kitus, susitardavo be žaidimo.
Dabar mes turime įsteigę rėmimo fondą. Paskirstėme 35 tūkst. litų. Treneriai patys nusprendžia, kuriems vaikų treneriams reikia skirti. Perka inventoriaus, kamuolių, tik neduoda grynais pinigais. Tai norėčiau paklausti – ko dar reikia tam rūpinimuisi vaikais?
Vilniuje yra daug privačių mokyklų. Ir aš labai džiaugiuosi, kad dar yra turtingų tėvų, kurie gali sumokėti už vaikų treniruotes. O ką sugebėjo padaryti Vilniaus apskrities futbolo federacija, kad sostinės vaikai galėtų žaisti? Nieko jie nepadarė, tik kalbėti moka.
Dėl trenerių rengimo – tai juk dabar kaip tik vyksta kursai treneriams. Po kurių treneriai gauna licenciją, su kuria gali dirbi visoje Europoje.
Taip, sutinku, kad mūsų lygis stovi vietoje, kol kitų šalių kyla. Nes yra normalus klubų, federacijų ir valstybių bendradarbiavimas. O pas mus... Vilniuje – nėra kur žaisti, Kaune – nesusitvarko. Tai ar LFF gali premjerą paveikti? Mums sako – pirma žaist išmokite normaliai, o po to ateikite infrastruktūros prašyti... Juk Vilniuje – tai tik mes sutvarkėme, kad būtų galima „Vėtros“ stadione žaisti nuo rudens“.
Faktai
- Per dvi pastarąsias savaites Lietuvos futbolo rinktinės nusileido daug mažesnių šalių komandoms. Vyrų rinktinė 0:2 pralaimėjo Lichtenšteinui, jaunimo komanda – 1:2 Maltai, 17-mečių ekipa – 2:4 Liuksemburgui.
- 1996-1997 metais Lietuva du kartus nugalėjo Lichtenšteiną - 2:0 svečiuose ir 2:1 namuose. Tada komandą treniravo Benjaminas Zelkevičius.
- LFF dovanojo miestams penkias standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštes. Dar penkios turėtų būti įrengtos artimiausiu metu. Viso projekto vertė – 2 milijonai eurų.
- Įvairiose Lietuvos sporto mokyklose treniruojasi apie 6 tūkstančius vaikų. Daugiausia jų – Vilniuje.
